Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė kelios pavienės Prezidentūros užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos dalys, susijusios su partnerystės ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimais. Nors paaiškėjo, kad Prezidentūra buvo užsakiusi kur kas platesnę apklausą įvairiais klausimais.
BNS paprašius visų šios apklausos rezultatų, prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis BNS pirmadienį pateikė 14 apklausos klausimų ir atsakymų į juos, nurodęs, jog apklausoje užduota „keliolika klausimų“.
Vėliau perklaustas jis patvirtino, kad klausimų buvo daugiau, šešiolika, tačiau likusių dviejų Prezidentūra iš pradžių viešinti nesutiko.
Vis dėlto, po kelių BNS užklausų Prezidentūra galiausiai pateikė pilną klausimyną. Paaiškėjo, kad tarp apklausos klausimų, kurių Prezidentūra nebuvo linkusi viešinti – apklausos dalis apie Seimo narių atšaukimą.
„Klausiame apie tai, kas tuo metu aktualu Lietuvos gyventojams, temomis, kurios aptariamos viešojoje erdvėje“, – BNS sakė R. Jasiulionis.
Ketvirtadalis skiepytųsi rusiška vakcina
Apklausoje buvo teiraujamasi, ar respondentai planuoja skiepytis vakcina nuo COVID-19. 47,9 proc. atsakė teigiamai ar greičiau teigiamai, neigiamai ar greičiau neigiamai – 26 proc. Dar 20 proc. respondentų teigė, kad jau pasiskiepijo, o 6 proc. teigė neturintys nuomonės.
Paklausti, kokia vakcina skiepytųsi, jeigu galėtų tai pasirinkti, 39,8 proc. įvardijo „Pfizer“, 20 proc. teigė, kad skiepytųsi bet kokia vakcina, antra tiek nurodė, kad nesiskiepytų nė viena iš jų. „Moderna“ vakcinos pageidavo 10,8 proc. respondentų, „Johnson & Johnson“ ir „AstraZeneca“ prioritetą teikė atitinkamai 5,8 proc. ir 5,2 proc.
Į klausimą, ar skiepytųsi rusiška vakcina „Sputnik“, jei ji būtų patvirtinta Europos Sąjungoje, teigiamai ar greičiau teigiamai atsakė 25,2 proc respondentų, 54,7 proc. atsakė neigiamai ar greičiau neigiamai. Neturintys nuomonės sakė 20,1 proc. respondentų.
Gyventojų taip pat buvo teiraujamasi, iki kada, jų nuomone, turėtų būti tęsiamos karantino priemonės. 17,4 proc. teigė, jog iki gegužės 1-osios (apklausa atlikta balandį), 12 proc. – kad iki birželio 1 dienos. 24,1 proc. gyventojų palaikė variantą, jog karantinas turėtų tęstis, iki kol bus paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Daugiausiai, 35 proc. respondentų, teigė, jog karantino priemonės turėtų būti kuo greičiau atšauktos.
Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 11,6 proc. apklaustųjų.
Nori valdžią rinkti tiesiogiai
Apklausoje gyventojų taip pat buvo teiraujamasi apie tai, kaip, jų nuomone, turėtų būti renkami skirtingi politikai.
89,5 proc. respondentų teigė, kad merai turėtų būti renkami tiesiogiai gyventojų, 4,7 proc. manė, kad juos turėtų rinkti savivaldybių tarybos, o 5,8 proc. neturėjo nuomonės.
Paklausti apie Seimo narius, 27,4 proc. respondentų teigė, kad palaikytų esamą sistemą, kai pusė parlamentarų yra tiesiogiai piliečių, pusė – pagal partijų sąrašus. 64,1 proc. teigė, kad Seimo nariai turėtų būti tik tiesiogiai renkami piliečių. Tik pagal partijų sąrašus Seimo narius rinkti norėtų 2 proc. gyventojų, 6,5 proc. sakė neturintys nuomonės.
Taip pat apklausoje teirautasi, ar piliečiams turėtų būti suteikta teisė atšaukti iš Seimo išrinktus narius. Į šį klausimą 82,2 proc. respondentų atsakė teigiamai, 7 proc. – neigiamai, o 10,8 proc. respondentų neturėjo nuomonės. Tai buvo vienas iš dviejų klausimų, kurių Prezidentūra BNS iš pradžių nepateikė.
Gyventojų klausta ir kaip turėtų būti renkamas prezidentas. 95,4 proc. respondentų sakė, jog jis turėtų būti renkamas tiesiogiai piliečių, kaip yra numatyta Konstitucijoje. 1,7 proc. manė, kad prezidentą turėtų rinkti Seimas, 2,9 proc. neturėjo nuomonės.
Gyventojų klausta ir apie Lietuvos atstovavimą Europos vadovų taryboje (EVT). 56,9 proc. respondentų atsakė, jog EVT Lietuvai turėtų atstovauti prezidentas, 18,1 proc. – kad ministras pirmininkas. 25 proc. sakė neturintys nuomonės.
Klausimai apie sankcijas ir paramą Ukrainai
Gyventojų taip pat buvo klausiama, ar pritaria, kad Lietuva taikytų sankcijas Rusijos ir Baltarusijos valdžios atstovams, dalyvaujantiems represijose ir pažeidžiantiems žmogaus teises. 44,3 proc. į jį atsakė teigiamai, 28,9 proc. – neigiamai. 26,9 proc. nurodė neturintys nuomonės.
Į klausimą, ar Lietuva turėtų remti Ukrainos euroatlantinę integraciją, teigiamai atsakė 45,9 proc., neigiamai – 23,6 proc., o 30,6 proc. teigė neturintys nuomonės.
Žmonių taip pat buvo klausiama, ar jie pritaria, kad valdžia, stengdamasi padėti gyventojams išgyventi pandemijos sunkmetį, visų pirma turėtų didžiausią dėmesį skirti priemonėms, kurios didintų gyventojų pajamas, o gyventojai patys spręstų, kur šias gautas lėšas panaudoti. Į šį klausimą teigiamai ar greičiau teigiamai atsakė 74,3 proc. respondentų, neigiamai ar greičiau neigiamai – 14 proc., dar 11,7 neturėjo nuomonės.
Taip pat Prezidentūra teiravosi, ar pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas nuo 21 proc. iki 9 proc. restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugoms yra toks valdžios žingsnis, kuris itin aktualus šiais metais. 63,7 proc. respondentų teigė, kad tai itin aktualu ar greičiau aktualu, 19,1 proc. manė, kad tai neaktualu ar greičiau neaktualu, 17,2 proc. neturėjo nuomonės.
Šio klausimo ir jo atsakymų Prezidentūra taip pat iš pradžių neviešino ir pateikė tik po pakartotinos BNS užklausos.
Taip pat buvo klausiama, ar respondentai pritaria, kad esamas pelno mokestis įmonėms galėtų būti laikinai sumažintas su privaloma sąlyga – tik jeigu įmonės sparčiau didintų darbo užmokestį darbuotojams. Pritariantys ar greičiau pritariantys nurodė 75,5 proc., nepritariantys ar greičiau nepritariantys – 8,8 proc. Dar 15,7 proc. nurodė neturintys nuomonės.
Apklausos – būdas sužinoti nuomonę
Anksčiau žiniasklaidoje jau buvo skelbti atsakymai į dar du šios apklausos klausimus: apie požiūrį į tos pačios lyties žmonių partnerystės įteisinimą bei Stambulo konvencijos ratifikavimą.
Kaip BNS anksčiau informavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, visuomenės nuomonės apklausos yra „vienas iš šaltinių Prezidentui sužinoti žmonių nuomonę aktualiais šalies politinės darbotvarkės klausimais“.
Prezidentas Gitanas Nausėda, patarėjo teigimu, priimdamas sprendimus konsultuojasi su patarėjais, jeigu reikia – kitais politikais, ekspertais ir socialiniais partneriais.
„Įtakos Prezidento pozicijai gali turėti daug faktorių, tačiau politinis sprendimas visada yra jo asmeninis“, – į klausimą, ar šie rezultatai gali lemti prezidento sprendimą, sakė R.Jasiulionis.
Prezidentūra BNS informavo, jog ši apklausa „Vilmorus“ buvo užsakyta neskelbiamos apklausos būdu, jos vertė – 2,9 tūkst. eurų.
„Vilmorus“ apklausa buvo atlikta balandžio 8-17 dienomis, joje telefonu apklausta 1001 vyresnis nei 18 respondentas. Apklausos maksimali paklaida siekia 3,1 proc.
