„Šito projekto gairės ir svarbiausios kryptys buvo pastatytos metų pabaigoje. Per šitą laiką buvo dirbama, kad projektas neformaliai būtų suderintas su suinteresuotomis institucijomis. Šiandien dienai jis yra parengtas tam, kad jį būtų galima visiškai viešai svarstyti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu prezidentūroje teigė patarėjas.
Jo pristatytomis Korupcijos prevencijos įstatymo pataisomis bus bandoma atsakomybę už korupcijos prevenciją patikėti viešųjų institucijų vadovams.
-
R.Skyrienė: lobizmo taisyklės yra neaiškios
-
„Transparency International“: būtina tobulinti lobistinės veiklos teisinį reguliavimą
-
Slidi riba tarp lobizmo ir prekybos poveikiu: kas tampa nusikaltėliu – tik interpretacijų klausimas?
-
R.Karbauskis apie lobizmą reglamentuojantį įstatymą: bandysime trečią kartą ir žiūrėsime konservatoriams į akis
„Pačiame projekte yra siūloma reformuoti daug metų veikiantį Korupcijos prevencijos įstatymą, kad dėmesys būtų skirtas prevencijai. Kad mes kovotume ne su pasekmėmis, o puikiai suvaldytume rizikas.
Tam, kad tai įgyvendintume, svarbus principas, kad ne konkreti institucija, kaip iki šiol visi galvojo, kad tik STT yra atsakinga už visų korupcinių rizikų išaiškinimą. Ta atsakomybė, iniciatyva yra perkeliama viešojo sektoriaus institucijų, organizacijų vadovams. Jiems yra pareiga, teisė, atsakomybė sukurti savo organizacijos tokį rizikos valdymo aparatą, kad jis būtų griežtas ir pamatuojamas“, – kalbėjo D.Kuliešius.
Korupcijos prevencijos įstatymo pataisos, jo teigimu, yra svarbus žingsnis, ir pagrindas tam, kad būtų galima kurti atgrasymo nuo korupcijos sistemą, galbūt keisti Lobistinės veiklos įstatymą.
„Tai yra vienas iš namų darbų [...], kad yra reikalingas sisteminis požiūris, ne fragmentiškas, stiprinti Lietuvos atsparumą įvairioms rizikoms, tame tarpe ir korupcijai. Paminėtas Lobistinės veiklos įstatymas yra vienas iš svarbių, tobulintinų teisės aktų“, – teigė prezidento patarėjas.
Į Korupcijos prevencijos įstatymu taip pat planuojama įteisinti atsparumo korupcijai lygio vertinimo institutą. Apie tai spaudos konferencijos metu užsiminė STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė.
„Atsparumo korupcijai lygio vertinimo institutas yra viena pagrindinių šito įstatymo naujovių. Visgi norėčiau pabrėžti, kad pagrindiniai, kurie turėtų taikyti šitą įrankį, būtų pati institucija – [turėtų] pasimatuoti savo atsparumo korupcijai lygį. [...] STT įsiterpimas būtų paskutinė priemonė“, – komentavo ji.
Taip pat pataisomis siūloma nustatyti, kad įstaigų ar institucijų atsparumo korupcijai lygis būtų nustatinėjamas reguliariai, įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai rezultatai būtų skelbiami viešai.
STT, remiantis naująja įstatymo redakcija, turėtų analizuoti ir apibendrinti įstaigų ar institucijų įsivertinimą bei apie tai informuoti visuomenę, taip pat, esant reikalui, galėtų pati atlikti konkrečios įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai lygio nustatymą.
Įsivertinimo rezultatai galėtų turėti įtakos įstaigos finansavimui.
STT atstovė pastebėjo, jog su korupcija institucijos kovoja skirtingai – kaip kas supranta: „Šiandien viena iš pagrindinių prielaidų korupcijai yra valstybės fragmentiškumas, atskirų institucijų veikimas kaip kam pavyksta, dažnai priklausomai nuo atskirų asmenybių teigiamų ir neigiamų savybių.“
Jai antrino „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, teigęs, kad institucijos turi daug priemonių korupcijai suvaldyti, tačiau esą neaišku, kokios jos naudos duoda, ar išvis duoda.
„Man norėtųsi, kad turėtumėm aiškius rodiklius, skaičius, pagal kuriuos galėtumėm suprasti, ar konkreti institucija padarė kokią nors pažangą, ar ne. Tik tokiu būdu galėsim užtikrinti antikorupcijos pastangų pamatuojamumą, suprasti, kurioms įstaigoms sekasi geriau, kurioms prasčiau“, – komentavo jis.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi asociacijos „Investor‘s Forum“ direktorė Rūta Skyrienė įstatyminę prezidentūros iniciatyvą įvertino palankiai.
„Pirmą kartą pamačiau, kad antikorupcinės veiklos apibrėžimas yra taikomas ne tik viešam sektoriui, bet ir privačiam. Žinoma, atsakomybės diegti antikorupcines priemones yra numatytos viešojo sektoriaus įmonėms, tačiau privatus sektorius kaip ir nepamirštamas įstatyme. Jame numatytos tam tikros paskatinimo priemonės toms įmonėms, kurios diegia aiškias antikorupcines programas, politikas“, – sakė ji.
Apie poreikį keisti Korupcijos prevencijos įstatymą imta kalbėti po to, kai teisėsaugos įtarimų korupcija, neteisėtu lobizmu sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius. Įtariamieji nusikaltimus neigia.
Kalbėdamas apie įtarimus, premjeras Saulius Skvernelis anksčiau teigė su V.Sutkumi asmeniškai nebendravęs daugiau nei metus, Vyriausybėje jis esą nebuvo laukiamas svečias. O kaip prezidentūroje?
„Yra svarbus esminis principas: visos prezidento teikiamos teisėkūrinės iniciatyvos turi būti derinamos su visomis suinteresuotomis pusėmis. Tai yra svarbus demokratijos pagrindas, klausimas, kad visi, kas turi savo pasiūlymus, komentarus, būtų išgirsti, komentarai, pasiūlymai būtų išklausyti. Šito principo laikomasi“, – atsakė D.Kuliešius.
Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis anksčiau užsiminė, jog tuometis patarėjas ministerijoje D.Kuliešius sulaukė grasinimų „užtampyti per spaudą“ iš Verslo konfederacijos, kuriai vadovauja V.Sutkus.
Klausiamas, kokių veiksmų tuomet ėmėsi, dabar D.Kuliešius atsakė, jog dalykinis ir skaidrus bendravimas yra labai svarbu.
Konkretaus, nedalykiško, neprofesinio bendravimo tiesiogiai su manimi nebuvo, negalėčiau kažkaip komentuoti.
„Tie dalykai, kuriuos jūs paminėjote, būtų labai sunkiai komentuojami, nes konkretaus, nedalykiško, neprofesinio bendravimo tiesiogiai su manimi nebuvo, negalėčiau kažkaip komentuoti, atsakyti ir paaiškinti“, – teigė jis.
Po to, kai įtarimų neteisėtu elgesiu sulaukė verslo ir bankų atstovai pradėta kalbėti ir apie poreikį priimti naują Lobistinės veiklos įstatymo redakciją. To žada imtis Seimo valdantieji.
