Pasak 15min skaitytojo Eriko, viena iš Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) veiklų yra žaliųjų atliekų priėmimas, t. y., žmonės savo kieme nupjovę žolę, nugenėję medžius gali tokias žaliąsias atliekas atvežti ir priduoti į RATC valdomas aikšteles. Tačiau norint tai padaryti, pasak Eriko, reikia pateikti labai daug asmeninių duomenų. Pavyzdžiui, jeigu norėsi išpilti nupjautą žolę, turėsi pateikti duomenis apie savo automobilį, gyvenamąją vietą, asmens dokumentą.
„Kilo įtarimų, todėl kreipiausi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI). Laišką balandžio 7 dieną išsiunčiau ir Kauno RATC bendruoju el. paštu bei centro direktoriui. Aišku, niekas man neatrašė. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatose skelbiama, kad informacija turi būti renkama tik tiek, kiek reikia tikslui pagrįsti. VDAI išaiškino, kad negalima rinkti duomenų, kurie yra pertekliniai. Elementariausias pavyzdys – aikštelė yra filmuojama, apie tai yra perspėjantys ženklai, tad prašymas nurodyti automobilio valstybinį numerį jau yra perteklinis. Arba prašymas nurodyti gyvenamosios vietos adresą ir asmens dokumento tipą bei numerį.
Juk kalba eina apie privačius asmenis, tokius, kurie pavasarį pradės vežti šviežiai nupjautą žolę ar kokį nugenėtą krūmą. Juolab, kad viskas vyksta sąvartyne esančiame konteineryje ir duomenys pateikiami ant tokių lapelių. Kaži, kur jie toliau keliauja?“, – klausimus kėlė Erikas.
Jam smalsu, ar dar yra tokių žmonių, kurie sužinoję, kiek asmeninių duomenų reikia palikti RATC, apsigalvoja ir supuvusius obuolius išpila kur papuola. O juk šiuo metu – pats sodų tvarkymosi įkarštis.
„Aš nesutikau visko nurodyti iš principo. Šakas teko sudeginti“, – sakė Erikas.
Saugojo stalčiuje, dabar saugos seife
Iš Kauno RATC atsako 15min žurnalistė taip pat nesulaukė daugiau nei savaitę: nebuvo atrašoma į el. laiškus, neatsiliepiama nurodytais direktoriaus bei administratorės mobiliųjų telefonų numeriais. Galiausiai pavyko susisiekti su įstaigos viešųjų pirkimų specialistu, atliekančiu direktoriaus funkcijas, Vytautu Jurkevičiumi. Apibendrindamas situaciją jis pripažino, kad tam tikrų duomenų rinkimas išties buvo perteklinis – nereikėtų prašyti privačių asmenų nurodyti automobilio valstybinį numerį.
Kauno RATC atstovas tikino negavęs laiško iš Eriko, apie situaciją jį informavęs aikštelės, į kurią šis kaunietis pristatė atliekas, darbuotojas. Pasak V.Jurkevičiaus, tokia diskusija kilo pirmą kartą, iki tol niekam nekilo klausimų dėl pildomų atliekų deklaracijų.
„Saugosim, paims kiekvieną savaitę tuos duomenis, tas deklaracijas – vešim pas save, į metalinį seifą užrakinsim, jie bus saugomi metus laiko. Gerai, kad jis (Erikas – aut. past.) parašė. Visuomet kritinis požiūris duoda naudos, niekuomet nuo to nebūna blogai“, – 15min žurnalistei teigė Kauno RATC vadovas.
Perklaustas, jei nuo šiol privačių subjektų užpildytos atliekų deklaracijos bus laikomos seife, taip kaip su jomis buvo elgiamasi iki šios dienos, V.Jurkevičius patikino: „Surinkdavome, bet nebuvo sistemos. Saugojome stalčiuje, bet ne geležinėje spintoje. Nebuvo tokie griežti reikalavimai, kokie yra asmens duomenų saugojimui“.
Kauno RATC direktoriaus funkcijas einantis specialistas paaiškino, kad atsakymus į visus klausimus 15min pateiks centro techninis inžinierius Darius Dijokas. Tačiau pastarojo atsakymuose neužsiminta apie tai, apie ką kalbėjo V.Jurkevičius, pripažindamas, kad buvo renkami pertekliniai duomenys ir kad nuo šiol bus stiprinama atliekų deklaracijų saugojimo tvarka.
Vadovaujasi teisės aktais
Pasak Kauno RATC techninio inžinieriaus D.Dijoko, iš gyventojų priimant atliekas yra vadovaujamasi Atliekų tvarkymo taisyklėmis, Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos taisyklėmis, taip pat Kauno RATC direktoriaus patvirtintu „Į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles atvežamų atliekų priėmimo tvarkos aprašu“. Gyventojas, atvažiavęs į atliekų priėmimo aikštelę, deklaruoja, kokias atliekas atvežė, ir užpildo gyventojo atliekų deklaraciją.
„Gyventojo vardas, pavardė, asmens dokumento pavadinimas ir numeris, adresas iš deklaracijos suvedami į duomenų bazę ir perkeliami į atliekų tvarkymo apskaitos sistemą. Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo įsakymo 37 punktas nustato, kad „atliekų tvarkytojas atliekų tvarkymo apskaitos žurnale nurodo: atliekų gavimo datą, atliekos kodą, pavadinimą ir kiekį, dokumento (asmens tapatybės kortelės arba paso, arba vairuotojo pažymėjimo, išduoto nuo 2005 m. lapkričio 1 d., arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, arba leidimo laikinai gyventi Lietuvoje) numerį, kitus nurodytus duomenis, reikalingus tinkamai užpildyti atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą“. Šie duomenys tikrai yra nepertekliniai, reikalingi tvarkingam dokumentų pildymui“, – pabrėžė D.Dijokas.
Anot jo, Kauno RATC direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. įsakymu patvirtintas „Į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles atvežamų atliekų priėmimo tvarkos aprašas“ numato, kad „aikštelės operatorius atliekas atvežusius asmenis užregistruoja, nurodydamas vardą pavardę, atvežtų atliekų kiekį. Gyventojas turi pateikti asmens dokumentą...“. Šie duomenys reikalingi kontroliuojant, ar asmuo yra Kauno regiono gyventojas bei nustatant jo pristatytų atliekų kiekį.
Atliekų atitinkami kiekiai priimami nemokamai, tuos kiekius viršijus, už priėmimą imamas mokestis.
Techninio direktoriaus teigimu, Kauno RATC yra patvirtinęs asmens duomenų rinkimo taisykles: gyventojo deklaracijos iš atliekų priėmimo aikštelių operatorių yra surenkamos ir saugomos metus centro numatytoje vietoje. Kokioje tiksliai, D.Dijokas nenurodė. Centro vadovas, priminsime, kalbėjo apie „stalčių“.
Per metus aikštelėje pagaminama ir parduodama 1500–2500 tonų komposto.
Iš Kauno RATC techninio inžinieriaus atsakymų liko neaišku, ar įstaiga oficialiai pripažino, kad rinko perteklinius duomenis (prašymas nurodyti valstybinį automobilio registracijos numerį), ir jei taip, ar to bus atsisakyta. Neatsakytas liko klausimas ir apie surinktas popierines atliekų deklaracijas – ar iki šiol jos buvo saugomos tinkamai.
„Palyginus su kitais mėnesiais, į žaliųjų atliekų priėmimo aikštelę pavasarį pristatomų lapų, šakų kiekis išauga tris kartus. Pavasarį per mėnesį priimama iki 700 tonų žaliųjų atliekų. Kol kas tokių atliekų kiekis, priimamas iš vieno gyventojo, nėra ribojamas“, – teigė D.Dijokas.
Lapai, žolė aikštelėje kompostuojami ir iš jų gaminamas kompostas. Per metus aikštelėje pagaminama ir parduodama 1500–2500 tonų komposto. Surinktos šakos smulkinamos ir perduodamos į biokuro katilines.
Turi atitikti teisėtas sąlygas ir tikslus
15min žurnalistė kreipėsi ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Specialistų klausta, ar Kauno RATC, rinkdamas iš atliekas atvežusių subjektų gausybę duomenų, nepažeidžia BDAR nuostatų. Gautas gana abstraktus atsakymas.
Jame rašoma, kad taisykles, susijusias su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis, nustato BDAR. Pasak specialistų, asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) savaime nėra laikomas prieštaraujančiu BDAR, svarbu, kad tvarkant asmens duomenis būtų laikomasi BDAR nustatytų taisyklių. Taigi, duomenų valdytojas – šiuo atveju Kauno RATC, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR ir turi sugebėti tai įrodyti (atskaitomybės principas).
„Asmens duomenys gali būti renkami tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR 5 straipsnyje ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 straipsnyje. Tuo atveju, jei nėra nė vienos BDAR nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi.
Asmens duomenų rinkimą gali nustatyti atliekų tvarkymo taisyklės. Tuomet duomenų valdytojui galiojančios taisyklės nustato pareigą rinkti asmens duomenis, ši prievolė paprastai turi būti vykdoma ją įtvirtinančių taisyklių nurodyta apimtimi (BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas)“, – įstatyminę raidę 15min išdėstė VDAI Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Pasak jos, saugumo priemones dėl asmens duomenų tvarkymo pasirenka pats duomenų valdytojas. Fizinės saugumo priemonės turėtų būti numatytos ir naudojamos, siekiant apsaugoti vietas, kuriose laikomi fizinio asmens duomenys, kad nebūtų prieinami ar netyčia atskleisti pašaliniams asmenims.
„Todėl Kauno RATC, tvarkydamas asmens duomenis, privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo aplinkybes ir dėl to galinčius kilti pavojus, pvz., dėl neteisėtos prieigos prie asmens duomenų pagal BDAR 32 straipsnio reikalavimus“, – teisine kalba toliau komentarą teikė VDAI atstovė.
BDAR (ne)pažeidimas nustatomas tik tuomet, kai atliekamas konkretus tyrimas dėl galimo BDAR pažeidimo, kuris gali būti atliekamas pagal asmens (duomenų subjekto) skundą, arba VDAI iniciatyva.
„Atsakyti į klausimą, ar konkrečiu atveju tinkamai Kauno RATC tvarko fizinio asmens duomenis jam atvežus žaliąsias atliekas, ar tvarkomi fizinio asmens duomenys yra proporcingi siekiamiems tikslams pasiekti, ar jie yra tvarkomi atsižvelgiant į duomenų kiekio mažinimo principą, galima tik išsamaus tyrimo metu. Įrodyti, jog laikomasi BDAR, ir paaiškinti duomenų subjektui, kokiais tikslais yra renkami asmens duomenys, kai jis kreipiasi dėl savo asmens duomenų tvarkymo, yra duomenų valdytojo – Kauno RATC pareiga“, – teigė VDAI atstovė.
Privalėjo atsakyti interesantui
R.Sinkevičiūtės-Šečkuvienės teigimu, BDAR nuostatos, susijusios su duomenų subjekto teisėmis ir jų įgyvendinimu, padeda suprasti, kodėl tvarkomi konkretūs asmens duomenys, ir leidžia kontroliuoti savo asmens duomenų tvarkymo procesą. Taigi pirmiausiai Kauno RATC, kaip duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, privalo atsakyti laikantis BDAR nustatytų terminų ir pagrįsti pareiškėjui, kokiu teisėtu ir apibrėžtu tikslu yra renkami jo asmens duomenys.
Už galimai padarytus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 2 dalimi, VDAI turi teisę: įspėti duomenų valdytoją; pareikšti papeikimus duomenų valdytojui; teikti nurodymus; nustatyti laikiną arba galutinį duomenų tvarkymo apribojimą, įskaitant tvarkymo draudimą; skirti administracinę baudą. Taikomas priemones (jei jas taiko) VDAI pasirenka pagal kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes.
Ar Kauno RATC iki šiol asmens duomenis rinko ir saugojo tinkamai, VDAI konkretaus atsakymo nepateikė. Neaišku ir tai, ar įstaiga bus tikrinama dėl galimo BDAR nuostatų pažeidimo, juk privataus asmens skundas buvo gautas.
