Tai trečia tokia akcija, kurioje pasisakyta prieš naujas Švietimo įstatymo nuostatas tautinių mažumų atžvilgiu. Šįkart taip pat išreikštas nepasitenkinimas draudimu rašyti pavardes ir gatvių pavadinimus lenkų kalba.
Akcijos dalyviai laikė plakatus su užrašais lenkų, anglų ir lietuvių kalbomis „Stop minority discrimination“ (angl. „Stop mažumų diskriminacijai“), „Ne – priverstinei asimiliacijai“, „Ne! mokyklų reorganizavimui be bendruomenės dalyvavimo“, „Palikite ramybėje mūsų mokyklas“.
Mitingą prie Amerikos diplomatinės atstovybės organizavo Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas, siekdamas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į naują Lietuvos švietimo įstatymą, esą bloginantį tautinių mažumų padėtį.
Lietuvos lenkų atstovus labiausiai piktina Švietimo įstatymo nuostata, kuria nuo 2013 metų suvienodinamos lietuvių kalbos egzamino užduotys tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų abiturientams
Dauguma pranešimų, kaip įprasta, akcijos metu skambėjo lenkų kalba. JAV ambasados atstovams perduota peticija, kurioje ambasadorės Anne E.Derse prašoma „tarpininkauti ginant Lietuvos lenkų tautinių mažumų interesus“. Anot forumo, lenkų tautinė mažuma Lietuvoje diskriminuojama.
„Gavome paklausimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių – iš Europos ir iš JAV. Turime kontaktų ir JAV, mūsų klausinėja, kas vyksta, kokie mūsų argumentai. Dėl to nutarėme, kad reikia, jog iš pirmų lūpų išgirstų pasaulio žmonės, visuomenė apie tai, kas čia vyksta, kokie yra mūsų reikalavimai“, – sprendimą surengti mitingą čia žurnalistams aiškino Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo koordinatorius Miroslavas Šeibakas.
Jis teigė, kad Lietuvos valdžia galėtų pasimokyti iš JAV išgirsti savo piliečių norus.
„Amerika yra, kaip žinote, pasaulinis demokratijos bastionas, kuriame žmogaus teisių, piliečio teisių paisoma. Labai svarbu, kad demokratinė visuomenė paisytų savo piliečių teisių. Deja, pas mus Lietuvoje yra chroniška liga, kada valdžia nenori girdėti savo piliečių balso. (...) Tikimės, kad JAV savo pavyzdžiu galėtų parodyti Lietuvai, kaip reikėtų spręsti klausimus tarp valdžios ir piliečių“, – dėstė M.Šeibakas.
Anksčiau protesto mitingai surengti prie Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Vengrijos ambasados Vilniuje, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM).
Anot M.Šeibako, po pastarosios akcijos sulaukta padėkos iš prezidentės Dalios Grybauskaitės už aktyvią pilietinę poziciją.
„Jau surengėme piketą prie ŠMM gegužės 19 dieną ir gavome iš Prezidentūros padėką už mūsų aktyvią pilietinę poziciją, dėl to labai dėkojame mūsų Respublikos prezidentei“, – tvirtino jis.
Nepaisant to, Lietuvos lenkų atstovai teigia planuojantys dar ne vieną akciją.
Lietuvos lenkų atstovus labiausiai piktina Švietimo įstatymo nuostata, kuria nuo 2013 metų suvienodinamos lietuvių kalbos egzamino užduotys tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų abiturientams. Lenkai pageidauja ilgesnio – 12 metų – pereinamojo laikotarpio.
Įstatyme taip pat išplėstas lietuvių kalbos dėstymas tautinių mažumų mokyklose. Lietuviškai turės vykti pamokos, susijusios su Lietuvos istorija, geografija.
M.Šeibakas tikino, kad lenkų tautinės mažumos vaikai puikiai moka lietuvių kalbą, per ketverius metus atsirado 15 naujų lenkų tautybės mokslo daktarų, baigusių lenkų tautinės mažumos mokyklas, tad stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose nebūtina.
Lietuvos pareigūnai atmeta lenkų priekaištus ir pabrėžia, kad Lietuva lenkams yra sudariusi geresnes sąlygas mokytis lenkų kalba nei bet kuri kita šalis.
