Sekmadienį masiškai ėmė sklisti socialiniuose tinkluose paviešintas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota, kaip Kauno klinikų priėmimo skyriuje prie gydymo įstaigos lovos rišamos nepilnametės merginos rankos bei kojos. Paauglę laiko keli policijos pareigūnai, o viską fiksuoja, kaip manoma, merginos mama.
Internautai puolė gausiai komentuoti išvystą vaizdą. Vaizdo įrašą peržiūrėję žmonės piktinosi tuo, kad prieš paauglę naudota jėga.
Kauno apskrities policija 15min informavo, kad taip buvo pasielgta dėl to, jog vasario 10 d. 11.46 val. buvo gautas pranešimas, kad nepilnametė ketina pakelti prieš save ranką. Netrukus pareigūnai surado minėtą merginą ir perdavė medikams, kurie paprašė pareigūnų pagalbos.
Visuomenėje kilo diskusija dėl to, ar galima taip elgtis prieš žmogaus valią. Šią situaciją įvertino Marija Oleškevičienė, SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja.
Pririšimas bintu ir diržu – ne tas pats
Specialistė įvardijo Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą bei poįstatyminį teisės aktą, kuriame nurodyta, kokiais atvejais įmanoma suvaržyti (rišti prie lovos specialiomis priemonėmis) ir priverstinai hospitalizuoti pacientą bei kokia šių procesų tvarka.
„Fizinis suvaržymas taikomas tik tuomet, kai nustatomas psichikos ir elgesio sutrikimas. Siekiant apsaugoti psichikos sutrikimų turintį pacientą nuo galimos žalos jo sveikatai ir gyvybei. Noriu pabrėžti, kad tai, kaip ir priverstinė hospitalizacija, yra kraštutinė priemonė. Ji taikoma tik tuomet, kai kitos priemonės neveiksmingos ar neprieinamos“, – paaiškino specialistė.
Dažnai pacientai, atsigaunantys po operacijų, kurių metu buvo taikyta narkozė, taip pat elgiasi neadekvačiai ir yra pririšami prie lovų, kad neišsitrauktų kateterių ir pan. Tai, anot SAM atstovės, nėra tas pats, kas suvaržymas diržais, fiksavimas rankų ir kojų specialiomis priemonėmis pagal įstatymą. Privaloma nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimą.
„Fizinis suvaržymas somatinių ligų atveju – slidus klausimas, jis nėra reglamentuotas teisiškai. Jei bintuku pririšama ranka tam, kad neišdraskytų lašinės, nepavadinčiau to fiksavimu. Kalbama apie specialias priemones, diržus, kuriais pririšamas žmogus prie lovos.
Jei žmogus agresyvus, iškviečiamas gydytojas psichiatras, jei jo nėra, o sprendimą reikia priimti nedelsiant, – psichikos sveikatos slaugytojas. Galima fiksuoti agresyvų asmenį tik specialistų sprendimu. Turi būti įvertinta psichikos būklė visais atvejais. Nuraminama žodžiu ir tik tuomet taikomas fizinis suvaržymas“, – teigė M.Oleškevičienė, pabrėžusi, kad chuliganiškas, agresyvus elgesys ne visuomet yra psichinės ligos požymis.
Izoliacija su muzika
Savižudybės grėsmė, anot jos, yra viena iš priverstinio gydymo indikacijų. Žmogus priverstinai hospitalizuojamas tuomet, kai yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali sukelti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui.
Jei bintuku pririšama ranka tam, kad neišdraskytų lašinės, nepavadinčiau to fiksavimu.
Tokios pačios priemonės ir procedūros galioja tiek suaugusių, tiek nepilnamečių asmenų atžvilgiu.
„Jei yra susižalojimo grėsmė čia ir dabar, sprendžia jau specialistai. Kas atsakys, kai asmuo, būdamas gydymo įstaigoje, sau kažką pasidarys? Atsako įstaiga, kai pacientas yra „po priežiūra“. Kai yra grėsmė akivaizdi. Jei ji nėra akivaizdi, niekas nieko nerištų“, – patikino specialistė.
Be fizinio suvaržymo diržais yra numatytos ir kitos priemonės: izoliavimas atskirame kambaryje bei fizinės jėgos panaudojimas, kai reikia greitai prispausti pacientą, jog jis nesidraskytų.
„Izoliavus atskiroje palatoje, gali būti leidžiama relaksacinė muzika, raminantys vaizdai. Naujoviškai įrengiami tokie kambariai“, – atskleidė M.Oleškevičienė.
Filmuose dažnai regimi rankas sukaustantys marškiniai, paminkštintos sienos – stereotipai.
Po 3 dienų būtinas teismo sprendimas
Kalbėdama apie tai, kuriam laikui gali būti taikomi suvaržymai ar priverstinė hospitalizacija, ji patikino, kad laikotarpis priklauso nuo paciento būklės.
„Būklė stebima nerečiau kaip kas pusvalandį. Slaugytojas vertina poreikį ir paciento gyvybines funkcijas. O gydytojas psichiatras nerečiau kaip kas 1,5 valandos privalo įvertinti būtinumą priemonių. Pildomas specialus lapas. Turi būti nutraukiamas fizinis suvaržymas kaip įmanoma greičiau“, – patikino specialistė.
Vaistai, kaip pabrėžė ji, nėra skiriami paciento sutramdymui, jie nėra suvaržymo priemonė, jie skiriami tik būklės korekcijai, simptomų šalinimui.
„Priverstinis hospitalizavimas gali būti taikomas iki trijų darbo dienų. Toliau civiliniais pagrindais tai gali būti tęsiama tik teismo sprendimu. Per 48 val. gydymo įstaiga privalo kreiptis į teismą, o šis per 3 darbo dienas nuo paciento priverstinio hospitalizavimo privalo išnagrinėti prašymą dėl pratęsimo“, – terminus įvertino SAM atstovė.
2022 m. buvo fiksuoti 702 priverstinio hospitalizavimo atvejai.
Teismas priverstinę hospitalizaciją pratęsia mėnesiui, tačiau jei paciento sveikata pagerėja, paciento paleidimą rekomenduoja gydytojas psichiatras, jis turi būti paleidžiamas iš gydymo įstaigos anksčiau.
Jei reikia, teismas vėliau gali pratęsti priverstinį gydymą pusmečiui.
702 atvejai per metus
Specialistės teigimu, ne visais priverstinio hospitalizavimo atvejais prireikia pacientų fizinio suvaržymo.
Ligoninės fiksuoja visus tokius atvejus ir kartą metuose pateikia ataskaitą SAM. Ši vykdo stebėseną. Taikyti priverstinį hospitalizavimą Lietuvoje gali 19 gydymo įstaigų, 3 iš jų pastaruoju metu sustabdė veiklą.
M.Oleškevičienė įvardijo, kad 2022 m. buvo fiksuoti 702 priverstinio hospitalizavimo atvejai. Statistika gauta iš 9 gydymo įstaigų. Tai tėra 4 proc. visų hospitalizavimo atvejų. Taigi 96 proc. į gydymo įstaigas 2022 m. atsigulė savo noru.
„Iš tų 702 teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą 383 atvejais“, – įvardijo specialistė.
67 proc. atvejų ši kraštutinė priemonė taikyta šizofrenijos spektro sutrikimų turintiems žmonėms, 2 proc. – fiksavus nuotaikos afektinius sutrikimus, 7 proc. – priklausomybes, 11 proc. – organinius sutrikimus (psichozė išsivystė dėl smegenų disfunkcijos).
„2022 m. priverstinai hospitalizuoti 53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų“, – išskyrė M.Oleškevičienė.
Fizinių suvaržymų 2022 m. fiksuota 948. 2019 m. – 1562, tad, galima teigti, jaučiama tokių kraštutinių priemonių taikymo mažėjimo tendencija.
Tiesa, fizinių suvaržymų gali pasiprašyti ir pats pacientas, jei jaučia, kad jo būklė itin pablogėjo, tad tai ne visuomet taikoma prieš žmogaus valią.
Šiuo metu yra svarstoma kiek pakeisti priverstinio hospitalizavimo tvarką, kad SAM pateikiama statistika būtų tikslesnė.
„Atvejų gali pagausėti, nes ne visos ligoninės fiksuoja tuos iki 3 dienų atvejus, kuomet nesikreipiama į teismą dėl tolimesnės priverstinės hospitalizacijos“, – teigė M.Oleškevičienė.
