Piketas rengiamas pačioje Klaipėdos širdyje, priešais rotušę, kur dirba miesto meras Vytautas Grubliauskas. Miesto vadovas vos prasidėjus piketui atėjo pabendrauti su dalyviais, nešinais švilpukais, vėjo vargonais, įvairiais plakatais „uostas dusina“, „atšaukti sprendimus“ ir kt.
„Iš pat pradžių sakėme, kad dviejų bendrųjų planų tvirtinimas vienu metu yra nonsensas. Tai buvo padaryta, į tai nebuvo atsižvelgta. Vyriausybė padarė, Susisiekimo ministerija tuometinė, jie įtvirtino galimybę daryti uosto bendrąjį planą, kuriam suteikė aukštesnį statusą, – aiškino V.Grubliauskas.
– Taip atsitikus ne uostas derinasi prie miesto, bet miestas priverstas derintis prie uosto bendrojo plano kaip aukštesnio lygmens dokumento“.
Baiminasi dėl pasekmių
Antradienio rytą Klaipėdos savivaldybė išplatino pranešimą, akcentuodama bendrojo plano svarbą miestui. Šio dokumento tvirtinimas vėluoja jau kelerius metus, dėl to nepatogumų patiria verslas, negalintis įgyvendinti savo planų.
Piketuotojai pabrėžia, jog uostas plėsdamasis uzurpuos kai kurias miesto teritorijas, dėl to bus uždegta žalia šviesa miško kirtimams Giruliuose, Melnragėje ir Smiltynėje. Dėl plėtros bus dar mažiau priėjimo prie vandens, Melnragės paplūdimys bus suniokotas, o pasivaikščiojimai prie molo nebeįmanomi.
Taip pat akcentuojama, jog, tikėtina, bus prarastas Žalgirio stadionas, kuris taip pat atsiranda uosto rezervo planuose su specialiuoju statusu, o dalis žvejybos uosto teritorijos okupuojama, taigi uostas dar giliau skverbsis į miestą ir išvarys dabar ten veikiančius verslus.
Aplinkos ministras: BP teisėtas
Aplinkos ministras, klaipėdietis Simonas Gentvilas sako, jog „Klaipėda gali įsišauti į koją“ netvirtindama šio plano ir pasidaryti sau meškos paslaugą.
„Šis bendrasis planas reikalingas Klaipėdai, formuoja naują miesto viziją, o ar jis bus patvirtintas, ar nebus, tai nesusiję su uosto vystymusi. Emocijos perteklinės, nėra pagrįstos. Klaipėda nėra pavojuje“, – pabrėžė S.Gentvilas.
Jo teigimu, gyventojai greičiausiai yra suklaidinti, nes miesto savivaldybė niekaip nepakreips Klaipėdos uosto, kurio bendrasis planas jau patvirtintas ir yra aukštesnis dokumentas, vystymosi trajektorijos.
„Patikrinome per Statybų inspekciją, Bendrasis planas yra teisėtas ir tvarkingas, belieka politinis sprendimas. Tai, ką girdžiu politinius kontrargumentus – arba gyventojai susiklaidinę, arba organizacijos klaidina. Tikrai kas priklauso nuo savivaldybės, gamtos ištekliai apsaugoti tiek Smiltynėje, tiek Giruliuose, tiek Melnragėje, – sakė S.Gentvilas.
– Klaipėdos savivaldybė privalo integruoti uosto bendrąjį planą ir jo sprendinius į miesto bendrąjį planą, nes tai valstybinės svarbos projektas. Uosto bendrasis planas turi būti atspindėtas tiek Klaipėdos, tiek Lietuvos bendrajame plane. Trečiadienį Vyriausybėje tvirtinsim Lietuvos bendrąjį planą, jame irgi privalo būti valstybinės svarbos projektai, šiuo atveju ir išorinis uostas.“
Anot ministro, tiek dabartinis susisiekimo ministras M.Skuodis, tiek premjerė I.Šimonytė yra pasisakiusi prieš išorinio uosto statybas, tad nereikėtų atmesti galimybės, jog ateityje gali vykti tam tikrų uosto bendrojo plano korekcijų.
Rengė kelerius metus
Jau artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje teikiamas tvirtinti naujas Klaipėdos miesto bendrasis planas (bendrojo plano keitimas).
Kaip pranešė Klaipėdos savivaldybė, kelerius metus trukęs sudėtingas rengimo ir derinimo procesas baigtas, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, patikrinusi planą, konstatavo, kad plano tikslai, planavimo procedūros ir sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Kodėl reikia keisti miesto bendrąjį planą?
Šiuo metu galiojantis planas patvirtintas dar 2007 metais ir jau nebeatitinka dabarties poreikių. Nepakeitus bendrojo plano, stabdomos investicijos ir naujų projektų įgyvendinimas.
Vienas iš pavyzdžių – vietoje nebenaudojamos vandenvietės Ryšininkų gatvėje numatoma Klaipėdos sporto ir laisvalaikio komplekso statyba. Ši teritorija dabar galiojančiame miesto bendrajame plane yra numatyta infrastruktūros, o ne sporto objektams, tad kol nebus patvirtintas naujas bendrasis planas, sporto objektas čia iškilti negalės.
Pagal dabartinio plano sprendinius negalima statyti ir Senelių globos namų savivaldybės valdomame sklype Melnragėje, nebūtų įmanomas ir šv. Jono bažnyčios atkūrimas. Problemų patiria ir privačių sklypų savininkai bei investuotojai, negalintys vystyti norimų projektų.
Ar miestas gali planuoti ką nori?
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, Bendrasis planas nėra vieno asmens vizija, kaip turėtų vystytis miestas.
Tai bendras savivaldybės specialistų ir išorės ekspertų darbas, kurį lydėjo gausybė derinimų su įvairiomis institucijomis, organizuoti pristatymai visuomenei. Vien derinančių institucijų – net 28, o iš visuomenės sulaukta beveik 400 siūlymų, iš kurių į didelę dalį atsižvelgta, o jei atsižvelgti buvo neįmanoma, paaiškinta, kodėl.
„Be visų suinteresuotų pusių kompromiso judėjimas tolyn neįmanomas. Šalia viso to reikia nepamiršti, kad gyvename teisinėje valstybėje, tad norai ir vizijos privalo sutapti ir su teisės aktų reikalavimais“, – sako G. Neniškis.
Ypač sudėtinga situacija susidarė dėl to, kad vienoje teritorijoje vienu metu buvo rengiami net du bendrieji planai – miesto ir uosto. Miesto bendrąjį planą rengė savivaldybė, o uosto, kuris yra valstybinės svarbos objektas, – Susisiekimo ministerija.
Pagal šalyje galiojančius teisės aktus, aukštesnę galią turi būtent uosto bendrasis planas, o miestas, rengdamas savo planą, privalo atsižvelgti į uosto bendrojo plano sprendinius, net jei vizija ne visada sutampa.
Smiltynės, Melnragės ir Girulių užstatyti nesiruošiama
Bendruomenei kyla klausimų ir dėl pajūrio teritorijų ateities. Kaip akcentuojama savivaldybės pranešime, naujasis bendrasis planas sudarys sąlygas Smiltynėje, Giruliuose bei Melnragėje steigti kurortines teritorijas, tačiau joks drastiškas užstatymas ir unikalios gamtos sunaikinimas nenumatomas ir jokių prielaidų tam nesudaroma.
Melnragės ir Girulių ruože naujos plėtros teritorijos neplanuojamos, numatytos tik esamų teritorijų plėtros galimybės, tačiau ir jos dar turės būti papildomai detaliai išnagrinėtos ateityje rengiant vietovės lygmens planus.
Smiltynėje sudaromos galimybės atstatyti sunykusią gelbėjimo stotį, įrengti takelius bei kitą infrastruktūrą, kuri leistų eksponuoti buvusius karinius įtvirtinimus bei atliktų rekreacines funkcijas, taip pat atveriama galimybė atstatyti buvusio restorano „Strandhalle“ pastatą, kuris greičiausiai buvo nugriautas per II pasaulinį karą.
„Reikia nepamiršti ir to, kad Smiltynėje dar galioja aukštesnio lygmens už miesto bendrąjį planą – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, tad jokia urbanizacija ar naujos statybos negalėtų vykti, jei jos neatitiktų šio dokumento“, – akcentuojama pranešime.
Stadionas lieka savo vietoje
Dar vienas visuomenės nuogąstavimas – kad bus sunaikintas miesto centrinis stadionas. Nors jo veikla problemiška, naikinti stadiono nesiruošiama – jis ir toliau bus vystomas kaip specializuotas sportinis kompleksas.
Šiuo metu didžioji stadiono teritorijos dalis patenka į uosto įmonių sanitarinės apsaugos zoną. Ši problema ne kartą akcentuota Susisiekimo, Aplinkos ministerijoms, Vyriausybei, Uosto direkcijai. Savivaldybės nuomone, uosto įmonės turėtų taikyti visas būtinas priemones, kad aplinkos kokybė gretimybėse nenukentėtų ir būtų galima sumažinti sanitarinės apsaugos zonos ribas bei saugiai plėtoti sporto kompleksą.
Ateityje miestas siekia turėti naują stadioną šalia Palangos plento, tačiau kol kas finansavimas šiam objektui nėra skirtas, tad jokių prielaidų atsisakyti senojo centrinio stadiono neturima.
Naujas bendrasis planas Savivaldybės tarybai teikiamas tvirtinti rugsėjo 30 d. posėdyje.
Turės judėti iš miesto centro
Apie situaciją dėl bendrojo plano 15min pasisakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
„Turbūt visi suprantame, kaip miestui yra svarbu pasitvirtinti ir turėti bendrąjį planą, kad Klaipėda galėtų vystytis. Girdime kalbant apie konversiją ir dalies uosto teritorijos perdavimą miestui. Tačiau pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, kad dalis uosto jau seniai yra atverta visuomenei, tačiau kitas klausimas, kas tose teritorijose vyksta ir kaip šiandien jos atrodo, – teigė A.Latakas.
– Dar 2008 m. Vyriausybės nutarimu „Laivitės“ teritorija (dabar „Memelio miestas“) buvo išbraukta iš uosto ir tapo miesto dalimi. Klaipėdos laivų remonto teritorija taip pat tapo atvira ir prieinama.
Sutinku ir manau, kad ateityje uostas turės judėti iš miesto centro – kada tai galėtų būti, sunku pasakyti“.
Anot uosto vadovo, šiuo metu uosto vystymosi kryptis yra pietinė dalis.
„Kaip žinote, išorinio uosto projektas yra atidėtas. Tad gyventojų šiuo metu keliamas nerimas, kad patvirtinus miesto bendrąjį planą, neva nebebus galima vaikščioti prie molo ar banglentininkai praras galimybę užsiiminėti šiuo sportu Melnragėje dėl uosto plėtros – yra visiškai nepagrįstas, – pabrėžia A.Latakas.
– Priešingai, rekonstruodami molus kaip tik ant pietinio molo įrengsime dvi apžvalgos aikšteles gyventojams, o šiaurinis molas taip pat bus atviras pasivaikščiojimams kaip ir dabar“.
