Įteikdamas ambasados atstovei Ingridai Susanne Farner kreipimąsi vienas iš piketo organizatorių Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka, padedamas vertėjo, atsiprašė, kad teksto nespėjo išversti į anglų kalbą.
Jis teigė, kad pagrindinis jame išdėstytas prašymas yra leisti Norvegijoje gyvenančioms lietuvių šeimoms išvykti iš šalies, jei joms ten gresia netekti savo atžalų.
„Mūsų visuomenė yra labai sujaudinta šių įvykių. Mes labai norėtume, kad Norvegija mūsų šalies piliečių akyse atrodytų kaip civilizuota ir draugiška šalis. Lietuvos piliečių vaikų atėmimas sukelia rimtų abejonių Norvegijos pozityvumu“, – sakė J.Panka.
Išvadino vaikų vagimi
Paklausti ambasados atstovės panoro ir kiti susirinkusieji piketuotojai. Pirmiausia jiems rūpėjo pasiteirauti, kas laukia G.Bumbulio, kuris buvo vežamas į Lietuvą, bet sulaikytas Švedijoje ir, net neinformavus Lietuvos ambasados, perduotas Norvegijai.
Ambasados atstovė teigė, kad to pasakyti negali, nes nėra susipažinusi su jo byla.
„Suprantu, kad tokio pobūdžio bylos yra sunkios, nes sukelia labai daug emocijų. Tačiau aš nežinau bylos detalių. Tai nėra valstybinė byla. Ambasada nieko apie tai nežino“, – sakė ji.
Moteris priminė, kad Norvegijoje vaikų teisės yra labai svarbios ir jie nėra paimami be darbo su šeimomis ir be teismo sprendimo. Tačiau vienam piliečiui tai nepasirodė įtikinama. Jis pareiškė, kad Norvegija vagia vaikus.
„Ar tikrai tuo tikite? Vaiko teisės Norvegijoje yra pačios svarbiausios. Jei yra bet kokių įtarimų dėl smurto ar nepriežiūros, tarnybos pradeda tyrimus. Tai nėra specialiai nukreipta prieš imigrantus, norvegams galioja tos pačios taisyklės. Vykdami į šalį tėvai turėtų pasidomėti, kokios jos yra“, – be jokio susierzinimo piliečiui atsakė I.S.Farner.
Kaltina ir Lietuvą
Piketą organizavo Vakarų Lietuvos tėvų forumas, „Pilietinės demokratijos institutas“, Lietuvos tėvų forumas, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ir paramos fondas „Algojimas“.
Jame dalyvavo kelios dešimtys žmonių.
„Atėjome čia, nes manome, kad Lietuvos pilietį Norvegija turi sugrąžinti atgal į Lietuvą. Asmeniškai neteko susidurti, tačiau nėra normalu, kad kita valstybė savintųsi kitos valstybės piliečius. Tikime, kad jis dar gali būti sugrąžintas“, – sakė trisdešimtmetis Gediminas.
Jo bičiulis 32 metų Artūras teigė pats bendravęs su G.Bumbulio mamos advokate ir esąs tikras, kad toje byloje vaikas buvo atimtas be teismo, be įtarimų smurtu.
„O jei vaikas buvo neteisėtai paimtas, tai reiškia, kad mama jį teisėtai atsiėmė. Jai motinystės teisės net nėra atimtos. Atėjo tarnybos 9.30 val. į namus, ji su chalatu atidarė duris ir jie pamatė, kad lova neklota. Tokie absurdiški kaltinimai yra“, – pabrėžė jis.
Vyrai piktinosi, kad Lietuva iki šiol nepankamai rūpinasi savo piliečiais ir ragino pradėti dėl G.Bumbulio kovoti valstybiniu lygmeniu.
Tuo tarpu prie ambasados atėjusios moterys 15min.lt sakė, kad kol kas Lietuva šioje istorijoje daro vieną klaidą po kitos.
„Esmė ir yra ta, kad gal tėvai ir nusižengė Norvegijos teisei, gal nesusipažino su įstatymais. Tai minusas tėvams, gal bendruomenė galėtų ten daugiau dirbti, bet mūsų institucijos negynė Lietuvos piliečio. Kai buvo pirmas atimtas vaikas, jau reikėjo sunerimti, nes nei Anglijoje, nei kitur taip neatiminėja“, – sakė Jolanta.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad dėl vaiko vyksta diplomatų susitikimai. Pirmadienį Švedijos užsienio reikalų ministerija priėmė Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną, tačiau taip ir nepaaiškino, kodėl Lietuvos pilietis buvo grąžintas į Norvegiją, o ne perduotas Lietuvai.
Antradienį Norvegijos užsienio reikalų ministerija priims Lietuvos ambasadorę Izoldą Bričkovskienę.
Norvegijos ambasada Lietuvoje antradienį išplatino pagrindinius Norvegijos vaikų apsaugos principus:
– JT Vaiko teisių konvencija, kuri yra inkorporuota į Norvegijos įstatymus, teigia, kad valstybė, kurioje gyvena vaikas, privalo apsaugoti vaiką pagal tos šalies įstatymus. Vaiko apsaugos įstatymas taikomas visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenimo Norvegijoje statuso ar pilietybės, įskaitant ir Norvegijos piliečius.
– Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba turi apsaugoti ir padėti labiausiai pažeidžiamiems vaikams. Vaiko apsaugos tarnybos pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems tokiomis sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir vystymuisi, reikiamu laiku būtų suteikta reikalinga pagalba ir globa.
– Vaiko apsaugos tarnyba yra nepriklausoma institucija veikianti savivaldos lygmenyje. Vaiko apsaugos tarnyba visų pirma yra pagalbos tarnyba. 2012 metais vaiko apsaugos tarnyba padėjo 53 000 vaikų. 8 atvejais iš 10, tai yra savanoriška pagalba namuose, siekiant padėti šeimai geriau funkcionuoti, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi namuose. Pagalbos veiksmų namuose pavyzdys yra patarimai ir konsultacijos, bei įvairios tėvų paramos priemonės, padedančios stiprinti tėvų globos vaidmenį.
– Vaiko apsaugos tarnyba pagal įstatymą privalo įsikišti, jeigu tėvai nesugeba pakankamai gerai pasirūpinti vaiku. Kai vaikai patiria smurtą, prievartą arba yra kaip nors kitaip neprižiūrėti, valstybinės institucijos turi reaguoti ir įsikišti. Tokiais atvejais vaiko gerovės aspektas yra svarbesnis nei tėvų interesai.
Vaiko gerovės aspektas yra svarbesnis nei tėvų interesai.
– Tėvų globos panaikinimas visada yra paskutinė išeitis. Tai didelė intervencija ir vaikų, ir tėvų atžvilgiu. Tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai. Sprendimą dėl globos priima Apskrities socialinės rūpybos taryba. Taryba yra nepriklausoma ir nešališka. Ji priima sprendimą išsamiai apsvarsčiusi visus bylos aspektus.
– Vaiko gerovės bylose, bylos šalys yra tėvai ir vaikai, kurie yra vyresni nei 15 metų. Jie turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą, būti išklausyti, kviesti liudininkus bei apskųsti Apskrities socialinės rūpybos tarybos sprendimus.
– Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba yra saistoma griežtų konfidencialumo nuostatų. Tai reiškia, kad vaiko apsaugos tarnyba negali teikti informacijos apie atskiras bylas niekam kitam, išskyrus bylos šalims. Užsienio valstybių valdžios institucijos nėra laikomos vaiko apsaugos bylų šalimi.
– Vaikų gerovės bylos nesprendžiamos dvišalių susitarimu tarp valstybių pagrindu. Lietuvos ir Norvegijos institucijos bendradarbiauja šiais klausimais nacionalinės teisės ir tarptautinių susitarimų rėmuose.
– Gero gyvenimo pagrindas sukuriamas vaikystėje. Siekis užtikrinti gerą pažeidžiamų vaikų vaikystę yra svarbiausia visuomenės investicija, kurios poveikis trunka iš kartos į kartą. Norvegijos vyriausybės prioritetas yra užtikrinti, kad visi vaikai ir jaunuoliai Norvegijoje gyventų saugiai ir gerai.
