Apie minėjimą rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
„Artūro auka mums kalba apie sąmoningą ir laisvą žmogaus apsisprendimą lemtingą minutę nuspręsti, kad net ir rizikuojant žūti, Tėvynės ir žmonių laisvės kaina yra didesnė už paties gyvybę. Šiandien tokie pat jauni savanoriai, apsisprendę šiandieną paaukoti dėl savo tautos rytojaus žūsta Ukrainoje. Šį Artūro pavyzdį turime neštis per gyvenimą kaip įkvėpimą saugoti, mylėti, o neduok Dieve, prireikus ir ginti Lietuvos Nepriklausomybę ir jos žmones“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ceremonija surengta savanorio A.Sakalausko žūties vietoje, prie paminklinio akmens prie Lietuvos Respublikos Seimo. Kartu su kitais garbingais svečiais, joje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Linas Kubilius, KASP rinktinių vadai, kariai savanoriai, Garbės sargybos kuopos kariai.
Savanoriui A.Sakalauskui atminti renginiai vyko ir jo gimtajame Alytuje, surengtas jo vardo futbolo turnyras.
Artūras Sakalauskas žuvo, kai 1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais. Jie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A.Goštauto gatvėje.
Pasipriešinimo metu Alytaus rinktinės savanoris A.Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.
A.Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Jo senelis Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius – šioje giminėje visą laiką buvo gyva atmintis apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas. A. Sakalausko vaikystė ir jaunystė prabėgo Dzūkijos sostinėje Alytuje: čia jis baigė mokslus Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir 9-ojoje profesinėje technikos mokykloje, degė aistra rankiniui Alytaus „Varsos“ komandoje. Iki lemtingų 1991 m. įvykių A.Sakalauskas dirbo Alytaus mašinų gamykloje.
1991-ųjų sausį A.Sakalauskas įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo.
Savanoris A.Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais.
