„Mes norime darbo“, „Socialinės įmonės turi likti“, „Neuždarykite mūsų į namus-kalėjimus“, „Patys gyvenkite iš pašalpų, mes norime darbo“, – tokius plakatus laikė mitingo dalyviai.
„Jeigu būtų taip gerai, žmonės čia nesusirinktų“, – BNS sakė akciją surengusios Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos vadovas Vladas Mikolaitis, 17 metų prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio.
Jis teigė buvęs užsiregistravęs Darbo biržoje, bet nesulaukęs nė vieno tinkamo pasiūlymo, o galiausiai jam buvo pasakyta kad „įsidarbinti jis neturi šansų“.
„Buvo keli variantai dirbti normalioje įmonėje, bet jos nebuvo pritaikytos neįgaliojo vežimėliui – reikėdavo mane užnešti į viršų, paskui nutempti į apačią,“ – pasakojo vyriškis.
„Dabar turiu darbą, mažai moka, bet šį tą nusipirkti galiu. O kas mane, aklą, priims, kai tų invalidams skirtų įmonių neliks? Kaip reiks pragyventi?“ – BNS guodėsi 48-erių Asta iš Vilniaus.
Silpnaregė Regina tvirtino dirbanti ne socialinėje įmonėje: „Geras darbas, net daugiau negu minimumą gaunu, bet žmonių požiūris skaudina, kad jie turi atsitraukti nuos savo darbų ir man padėti“.
„Mes valstybei mokesčius mokame, mes neprašome lazdos, norime tik turėti darbą (...) Nei pensijų kelia, nei algų nekelia, kur žmonėms dingti?“ – žurnalistams sakė įmonės „Hesta“ iš Šiaulių darbuotoja Vitalija Žižniauskienė.
Ji pabrėžė, kad nebelikus ar sumažėjus įmonių, kuriose sudarytos sąlygos dirbti žmonėms su negalia, jiems įsidarbinti būtų itin sunku.
„Prieš kelerius metus bandžiau eiti į paprastą įmonę įsidarbinti. Visur pasakė: tu nepadirbsi, tau bus per sunku – neturiu tų kelių pirštelių (moteris parodė deformuotą plaštaką – BNS), tu nesugraibysi“, – kalbėjo šiaulietė.
Tuo metu socialinių įmonių reformą siūlantis parlamentaras Justas Džiugelis sako, kad dabartinė tvarka valstybės biudžetui daug kainuoja, o nesuteikia tiek naudos, kiek jos tikimasi. Ji įsitikinęs, kad verslas nusiteikęs įdarbinti neįgaliuosius.
„Klausėme verslo, neturinčio socialinės įmonės statuso, ar darbintų žmones su negalia, visi verslo atstovai sako, kad taip, nes darbo rankų trūksta“, – žurnalistams teigė Seimo narys.
Su mitingo dalyviais susitikti atvykęs J.Džiugelis tvirtino, kad kai kuriai atvejais žmogus su negalia tampa įrankiu gauti paramą iš valstybės.
„Didžiąją dalį jos (paramos – BNS) įmonės panaudoja darbo užmokesčiui išmokėti ir šitas piketas sako, kad jeigu valstybė neduos toms įmonėms dotacijų, joms nebesvarbūs tie žmonės“, – teigė parlamentaras.
Premjeras Saulius Skvernelis pritaria socialinių įmonių pertvarkai.
„Tas modelis, kuris taikomas, sudarė sąlygas piktnaudžiauti – realiai nevykdyti veiklos, pasisavinti tą vadinamąją paramą arba subsidiją, todėl reikia reaguoti į situaciją“, – Seime žurnalistams antradienį teigė premjeras.
Pasak jo, nauji įstatymų projektai „sudės tuos saugiklius, kurie nebeleistų piktnaudžiauti“.
Lietuvoje iš viso 166 tūkst. darbingo amžiaus žmonių turi negalią, iš jų 47 tūkst. dirba.
Nors buvo planuota, kad į mitingą susirinks iki 1 tūkst. žmonių su negalia, policija jų suskaičiavo maždaug 200.
Seimas balandžio pradžioje priėmė svarstyti naują Socialinių įmonių įstatymo redakciją, kad nuo šių metų birželio būtų draudžiama kurtis naujoms socialinėms įmonėms, tačiau negalią turintys gyventojai galėtų lengviau įsidarbintų laisvoje rinkoje. Pakeitimais siekiama pažaboti dabar nesąžiningai veikiančias socialines įmones, kurios neįgaliuosius įdarbina ne realiai, o tik „popieriuje“, tačiau už tai gauna finansinę paramą iš valstybės ir Europos Sąjungos.
Projektas numato, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms – subsidijos darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms būtų skiriamos tik už tuos darbuotojus, kurie bus įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir darbo priemonėms įsigyti naujai įdarbinant žmonėms nebūtų mokamos.
Minėtą projektą parengė ir pateikė svarstyti 45 parlamentarai. Tarp jų – „valstiečiai“ Justas Džiugelis, Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis, konservatoriai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušra Maldeikienė ir kt.
Lietuvoje veikia 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji. Šiose įmonėse 2016-aisiais dirbo per 7 tūkst. žmonių, šios bendrovės gavo beveik 24 mln. eurų valstybės paramos. Vieno dirbančiojo tokiose įmonėse išlaikymas kainuoja 3820 eurų per metus.
Lietuvoje iš viso 166 tūkst. darbingo amžiaus žmonių turi negalią, iš jų 47 tūkst. dirba.
Socialinių įmonių įstatymas veikia nuo 2004 metų.
