Apie 15 akcijos dalyvių laikė plakatus prieš socialinių garantijų mažinimą bei darbo sąlygų bloginimą, plakatą „Tauta turi žinoti savo „didvyrius“, laikė Seimo narių socialdemokratės Irenos Šiaulienės, „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, liberalo Gintaro Steponavičiaus ir konservatoriaus Andriaus Kubiliaus portretus.
Profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė Evelina Šilinytė BNS teigė, kad dabartinis kodekso variantas dėl darbuotojų garantijų tenkina 70 proc.
„Pradinis variantas buvo dugnas garantijų, mes per derybas, per Trišalę tarybą, per svarstymus Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pakėlėme iki 70 proc., bet dar vistiek yra tokių momentų, kurie diskutuotini. Tarkime, Seimas nutarė įteisinti nenustatytos apimties darbus. Darbdaviai – prieš, profsąjungos – prieš, kiti socialiniai partneriai – irgi. Kodėl tada tokią darbo rūšį reikia įdėti?“ – BNS teigė E.Šilinytė.
Pasak jos, profsąjungų netenkina nauja darbo užmokesčio sąvoka. E.Šilinytė apgailestauja, kad Seimas nepritarė socialdemokrato Algirdo Syso pataisai numatyti, kad darbo užmokestis apima visus papildomus uždarbius, tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.
E.Šilinytė sako, kad naujasis Darbo kodeksas palengvins profesinės sąjungos nario atleidimą iš darbo.
„Dabar profesinės sąjungos nario atleidimas iš darbo numatytas, kai Valstybinė darbo inspekcija teikia sutikimą – atimama profsąjungos teisė spręsti. Dabar profsąjungos sprendžia, ar pritarti nario atleidimui, ir tada darbdavys eina į teismą, jeigu nesutinka su profsąjungos pozicija“, – teigė teisininkė.
Anot E.Šilinytės, profesinių sąjungų nariai yra apie 8-10 proc. šalies darbuotojų.
„Reikia prisiminti, kad tai yra mokama narystė. Daugelis žmonių, įvertinus nedidelius atlyginimus, nesutinka stoti į profsąjungas – negali leisti sau atimti 1 proc. iš darbo užmokesčio“, – BNS teigė ji.
