Raudonais balionais ir geltonais kaspinais savo gretas pažymėję Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo kritikai reiškė susirūpinimą valdžios veiksmais.
Jų teigimu, vienintelis teisingas veiksmas dabar būtų šio įstatymo atšaukimas.
15min kalbinti protesto dalyviai teigė matantys paralelių tarp Garliavos istorijos ir šio skandalo. Kai kurie teigė, kad nenurims, kol atsakomybės neprisiims parlamentarė Dovilė Šakalienė.
Dalis protesto dalyvių baiminosi, kad tarnybų atimti vaikai patiria psichologinį smurtą. Kai kurie kėlė sąmokslo teorijas, kad vaikai yra išvežami.
„Tai naudinga toms vienlytėms poroms“, – teigė vienas protesto dalyvis.
Protesto „STOP nepagrįstam vaikų paėmimui ir Barnevernet principams Lietuvoje dalyviai“ reikalauja Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio skubiai sušaukti posėdį, kuriame būtų iš naujo svarstomas ir taisomas Vaiko teisių apsaugos įstatymas. Jų teigimu, vaikai iš šeimų gali būti paimami tik kritiniais atvejais.
Šio protesto dalyviai taip pat teigia, kad „atsižvelgiant į socialinės atskirties Lietuvoje dydį – šeimoms ir vaikams pirmiausiai privalo būti teikiama įvairialypė pagalba, o ne taikoma kraštutinė sankcija – vaiko paėmimas“.
Išskirtinio protestuotojų dėmesio sulaukė viena iš vaiko teisių apsaugos įstatymo iniciatorių – Seimo narė Dovilė Šakalienė. Jie reikalauja, kad būtų atsižvelgta į elektroninę peticiją, kurioje, teigiama, surinkta apie 35 tūkstančiai parašų dėl šios Seimo narės apkaltos.
Ragina skirti daugiau pinigų tarnybų veiklai
Tuo metu Antiprotestu pasivadinę mitinguotojai teigia, kad 2017 m. vasario 14 d. priimtas įstatymas veikia ir dėl iškilusių nesklandumų kalti vykdomosios valdžios atstovai.
„Deja, įstatymas nebuvo tinkamai vykdomas, vyriausybė nesuvokė jo svarbos ir savo atsakomybės, neskyrė reikalingų finansų paslaugų šeimoms sukūrimui bei specialistų apmokymui. 58 Seimo nariai penktadienį pateikė apgailėtinas pataisas, kuriomis siekia vėl įteisinti smurtą prieš vaikus“, – teigiama Antiprotesto dalyvių pranešime.
„Jei taip nutiktų, mes taptume pirmoji valstybė pasaulyje, apsaugojusi vaikus, o po to vėl legalizavusi ir palaiminusi smurtą prieš juos“, – pridūrė jie.
„Priimdama įstatymą, Lietuva įsipareigojo ir savo piliečiams, ir tarptautinėms organizacijoms tinkamai vykdyti vaiko teisių apsaugos reformą, tačiau kol kas pataikaudami emocijų apimtai, tarp meilės ir smurto pasiklydusiai miniai, Seimo nariai žengia itin pavojingu keliu“, – teigia „Vaikystė be smurto“ judėjimą palaikantys piliečiai.
15min kalbintas antiprotesto dalyvis, apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras teigė, kad tarnyboms ši vaiko teisių apsaugos reforma buvo numesta be papildomų apmokymų ar finansavimo.
Jis piktinosi, kad naujoji Seimo narių iniciatyva „sukurs smurtą patyrusį ir valstybe nusivylusį pilietį“.
Naujuose siūlymuose – bausmės tik už „žymaus skausmo“ sukėlimą
Penktadienį paskelbta, kad grupė parlamentarų parengė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas.
Pataisų iniciatoriai teigia, kad jų siūlomos nuostatos įtvirtins, kad vaiko teisių apsaugoje būtų taikomi „papildomi saugikliai, neleisiantys tarnyboms be objektyvių rimtų priežasčių iš tėvų atimti vaikų“.
Projektą teikia 58 Seimo nariai iš „valstiečių“, konservatorių, „tvarkiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Liberalų sąjūdžio frakcijų.
Šiuo metu įstatymas numato, kad fizinis smurtas yra „tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu (...) buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas“.
Pataisų teikėjai apibrėžimą siūlo koreguoti, kad fiziniu smurtu būtų laikoma, jei „buvo sukeltas žymus skausmas ar realus bei tiesioginis pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba šiurkščiai pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas“.
Projekto autoriai taip pat siūlo koreguoti psichologinio smurto apibrėžimą, šalia dabartinių nuostatų, kad tai „tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas“ ir kt. dar įrašant prievartinį tėvų ir vaikų atskyrimą.
Šiuo metu smurto prieš vaiką forma yra ir nepriežiūra. Iniciatoriai siūlo įrašyti, kad nepriežiūra laikoma smurto forma, jei ji yra tyčinė.
Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad „tėvai dėl perteklinio, neproporcingo kišimosi į privatų šeimos gyvenimą turi teisę reikalauti jų šeimai padarytos civilinės žalos atlyginimo“.
Dabar įstatymas numato, kad tėvai turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, mokytojais ir t. t., projekte tiesioginio įpareigojimo „turi bendradarbiauti“ nelieka, bet įrašoma, kad tėvai „bendradarbiauja vaiko teisių užtikrinimo srityje, atsižvelgdami į Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus“.
Įstatyme būtų įrašoma, kad vaikas priverstinai gali būti paimamas iš jo tėvų tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, būtina siekiant išvengti tiesioginio ir realaus pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis.
Pataisomis siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo. Šiuo metu nustačius antrąjį grėsmės lygį, vaikai iš šeimos paimami. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei.
Rezonansą visuomenėje sukėlė dviejų mažamečių vaikų paėmimo iš kauniečių Kručinskų šeimos istorija. Vaikai paimti, kai praeivis užfiksavo, kaip motina sudavė vienam iš vaikų, kai šis jos neklausė. Mažamečiai grąžinti į šeimą įsikišus dviem Seimo nariams, surengus piketą prie Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos.
