Pernai dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino tradicinio renginio buvo atsisakyta, paskutinį kartą renginys vyko 2020 metais.
Šiemet minėjimas ir vėl surengtas, prieš jo pradžią susirinkusiuosius perspėjant laikytis saugaus atstumo ir kitų reikalavimų.
Atminimo laužai taip pat uždegti prie Televizijos bokšto ir Nacionalinio transliuotojo pastato. Tuo metu Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, penktus metus tęsiama tradicija tapusi akcija – Neužmirštuolių pievos sodinimas.
Sostinės Nepriklausomybės aikštėje susirinkę žmonės BNS teigė besidžiaugiantys galimybe ir vėl susirinkti tradiciniame renginyje ir pagerbti žuvusiuosius .
„Ačiū Dievui, kad vyksta. Pernai pavieniai žmonės atėjome, pavaikščiojome. Liūdna buvo, kad prie laužų neišėjo. Šiemet džiaugiuosi, nes taip ir turėtų būti“, – sakė parlamento gynėjas Laimas Dieninis.
Į renginį su šeima atvykusi Indrė Šeputienė teigė nenorinti, kad tokie įvykiai kaip Sausio 13-osios naktį pasikartotų jos vaikams.
„Nenorėčiau, kad tokios situacijos pasikartotų mano vaikams. Šiandien važiuojant prie Seimo šeimai sakiau, kad važiuoju, nes noriu parodyti, kad man tai svarbu ir nenoriu, kad jūs grįžtumėte į tuos laikus“, – tvirtino 41-erių knygų leidėja.
Ji taip pat pasakojo per lemtingus įvykius buvusi dar vaikas, tačiau puikiai menanti tos nakties nuotaikas.
„Aš buvau maždaug tokio amžiaus kaip mano sūnus. Buvau tada Žirmūnuose palikta pas artimus giminaičius, buvo karo nuojauta tokia, nes tiesiai priešais Šiaurės miestelį. Vakare mes matėme, kad ten sujudimas, matėm, kad tėvai yra išėję“, – sakė I.Šeputienė.
„Man buvo dešimt metų, bet tie įspūdžiai, ta nuotaika iki šiol labai jautri ir tikrai negaliu kalbėti labai ramiai“, – pridūrė ji.
Pasak prisistatyti nenorėjusio Jono, Sausio 13-oji yra kartu ir pergalės diena, prisimenant žuvusiųjų auką dėl šalies laisvės ir nepriklausomybės.
„Tai mūsų pergalės diena. Prieš 15–20 metų mes galbūt ją minėjome kaip liūdną dieną, bet šiandien, praėjus tam tikram laikotarpiui, ta emocija, netektis yra kaip pergalė. Tie žmonės paaukojo savo gyvybę dėl mūsų šalies laisvės ir nepriklausomybės“, – kalbėjo į minėjimą su antra puse atėjęs vidutinio amžiaus vyras.
Jis irgi džiaugėsi galėdamas Sausio 13-osios išvakarėse aukas pagerbti tradiciškai – prie Atminimo laužų.
„Tradicijos yra svarbios, nes jos turi tęstis ir turi būti puoselėjamos. Prieš pandemiją šitas susirinkimas prie Seimo visiems žmonėms, kurie prisimindavo, ateidavo čia, buvo labai didelė emocinė to prisiminimo ir susivienijimo su tais įvykiais diena“, – pasakojo vilnietis.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniai daliniai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Tada žuvo 14 žmonių, o daugiau nei tūkstantis buvo sužeista.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
Lietuva nepriklausomybę nuo SSRS paskelbė 1990 metų kovo 11 dieną.
