Naująsias taisykles Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) taryba sukūrė rugpjūčio vidury, o švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius paskutinę vasaros dieną patvirtino su šiuo dokumentu susijusius 2014 m. geriausiųjų eilės sudarymo principus stojant į aukštąsias mokyklas.
Dokumentuose numatyta, kad po dvejų metų priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks kitaip: konkursinį balą universitetai ir kolegijos skaičiuos imdami pirmojo (pagrindinio) dalyko, antrojo dalyko, atstovaujančio studijų krypčiai, šakai, egzamino rezultatus, lietuvių kalbos ir literatūros bei bendrojo dalyko egzamino rezultatų koeficientus. Negana to, reikalaujamas atitinkamas užsienio kalbos mokėjimo lygis, kuris, stojant į universitetą, turi būti ne žemesnis kaip B2, o stojant į kolegijas – B1.
Į piketą prie Vyriausybės susirinkę moksleiviai piktinosi, kad naujosios taisyklės patvirtintos visiškai nesitarus su pačiais mokiniais ir nepaisant jų nuomonės. „Mūsų netenkina keli dalykai: pirmiausia tai didėjantys mokymosi krūviai, nes didės ir pamokų, ir egzaminų skaičius. Tvarka paskelbta rugsėjo 1 dieną, kai visus praėjusius mokslo metus moksleiviai rinkosi, ką nori mokytis vienuoliktoje klasėje, o grįžę po vasaros atostogų jie sužinojo, kad reikės laikyti keturis egzaminus ir papildomai anglų kalbos patikrinimą“, – kalbėjo Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas Antanas Mikalauskas.
Piketo dalyviai tvirtino, kad paskelbus apie naująją tvarką mokyklose kilo didžiulis chaosas. „Pagrindiniai egzaminai yra lietuvių kalbos, užsienio kalbos, istorijos ir matematikos. Jeigu moksleivis rinkosi lietuvių ir užsienio kalbų bei istorijos egzaminus, užsienio kalba jiems tkrenta ir lieka tik du egzaminai. Vadinasi, reikia rinktis dar du egzaminus, o tai, žinau iš patirties, yra labai sunku, nes reikia rinktis arba gamtos mokslų, arba tiksliųjų, o tai dalykai, į kuriuos dešimtoje klasėje galbūt kreipei mažiau dėmesio. Kyla didžiulė psichologinė įtampa“, – skundėsi A.Mikalauskas.
Tačiau LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas įsitikinęs, kad mokiniams atsivers daugiau galimybių, o problemų kils nebent kai kurioms mokykloms, kurios privalės pasiūlyti daugiau dalykų.
Jis tikino žinąs mokyklų, kur išplėstinių kursų, dažniausiai humanitarinių ir socialinių mokslų, likę tik po 3–4, o „kietieji dalykai“ – matematika, chemija, fizika, praktiškai net nedėstomi.
Moksleiviai vis dėlto tikisi, kad politikai ir ŠMM darbuotojai jų balsą išgirs. Trečiadienį piketai vyko aštuoniuose Lietuvos miestuose, penktadienį žadami du dideli sankcionuoti mitingai prie Vyriausybės ir ŠMM.
