Pirmuoju Lietuvos atstovu šioje grupėje tapęs europarlamentaras BNS sakė tikįs, kad Europos Sąjunga (ES) išdrįs į šį atvejį reaguoti ne tik pasipiktinimo pareiškimais, bet ir paseks Jungtinių Valstijų pavyzdžiu sudarydama Rusijos pareigūnų „juodąjį sąrašą“.
„Magnitskio byla apnuogino tokią skaudžią problemą, kuriai neįmanoma likti abejingam. Kalba eina apie teisininką, kuris pasirinko kovą prieš korupciją, atidengė siaubingus korupcijos faktus ir sumokėjo savo gyvybę, kas jau yra akivaizdu“, – BNS trečiadienį sakė L.Donskis.
Jo teigimu, parlamentai kaip „demokratijos stiprinimo ir kovos prieš korupcijos instrumentai“ šiuo atveju turi vaidinti labai svarbų vaidmenį.
L.Donskis sakė savo prisijungimą vertinantis kaip Europos Parlamento ir Lietuvos pozicijos atstovavimą.
„Aš siunčiu dvigubą žinią. Viena vertus, esu Lietuvos atstovas ir kalbu ne tik savo vardu, bet atstovauju savo šaliai. Kita vertus, esu europarlamentars. Vadinasi, mano gestas yra dvilypis“, – teigė europarlamentaras.
Gruodį Kanadoje įsteigtoje grupėje dabar yra šešiolika politikų iš dvylikos pasaulio šalių: Kanados, Ispanijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Švedijos, Italijos, Norvegijos, Nyderlandų, Latvijos, Airijos ir Lietuvos.
S.Magnitskio atskleista afera pastarosiomis dienomis sulaukė atgarsio ir Lietuvoje. Prokuratūra antradienį patvirtino, jog laikinai apribota nuosavybės teisė į daugiau nei 20 Ūkio banke esančių ofšorinių kompanijų sąskaitas.
Įtariama, kad į jas buvo perversta 13 milijonų JAV dolerių, kurie 2008 metais apgaule įgyti iš Rusijos biudžeto. Kauno apygardos prokuroras Donatas Puzinas antradienį BNS patvirtino, kad tyrimas pradėtas gavus pareiškimą iš investicijų fondo „Hermitage Capital Management“, kuriam dirbo S.Magnitskis, atstovų.
S.Magnitskis mirė tardymo izoliatoriuje Maskvoje 2009 metų lapkritį. Rusijos valdžia kaltino S.Magnitskį vengus mokėti mokesčius, bet jo kolegos teigia, kad baudžiamoji byla buvo sukurpta keršijant už parodymus, jog teisėsaugos institucijų darbuotojai galėjo būti susiję su jo paviešinta lėšų grobstymo schema.
S.Magnitskis tikino, kad iš Rusijos iždo buvo pagrobta 230 milijonų JAV dolerių.
Reaguodamos į šį atvejį, Jungtinės Valstijos sudarė „juoduosius sąrašus“, į kuriuos įrašyti asmenys, siejami su S.Magnitskio mirtimi. Šiems asmenims draudžiama išduoti vizas kelionei į JAV ir įšaldomos jų sąskaitos Jungtinėse Valstijose. Rusija atsakydama uždraudė JAV piliečiams įsivaikinti rusų našlaičius.
L.Donskis sakė manantis, kad Europai pakaks politinės valios sudaryti „juodąjį sąrašą“, nepaisant stipraus Maskvos pasipriešinimo.
„Mes privalome tą padaryti. Europos Parlamento reakcija turi būti tokia pat stipri kaip JAV“, – sakė europarlamentaras.
„Tai nėra neįmanoma, tai nėra fantazija“, – teigė jis, paklaustas, ar tiki, kad ES gali greitai apsispręsti dėl „juodojo sąrašo“.
L.Donskis sakė laukiantis, kad Rusija „išnaudos visas lobizmo ir spaudimo formas, kad per dalį Vokietijos, Prancūzijos, italų, gal netgi britų parlamentarų mėgintų švelninti šias pozicijas“. Vis dėlto Berlyno nusiteikimas jam teikia vilčių, kad ryžtingi sprendimai bus priimti.
„Vokietija labai ryžtingai pasmerkė žmogaus teisių blogėjimą Rusijoje. Kanclerės Angelos Merkel pozicija yra ryžtinga. Todėl manau, kad atsiveria keliai Europos Parlamentui reaguoti stipriai“, – kalbėjo L.Donskis.
