Organizatorių teigimu, pusryčiams pasiruošti be pastoviai dirbančių darbuotojų padeda ir gausus būrys savanorių: Kauno miesto parapijų nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Moksleiviai savo rankomis paruošė kalėdines dovanas: primezgė kojinių, šalikų, pirštinių, o šventinei nuotaikai pakelti išdalyta šūsnis saldainių. Tarp patiekalų vyravo kepta žuvis, silkė, keptos krabų lazdelės, žuvies piršteliai, lašišos kukuliai, šprotai. Neapseita be tradicinių patiekalų – kisieliaus ir kūčiukų. Kalėdaičiais su vargstančiais kauniečiais taip pat dalijosi Bažnyčios ganytojai, Savivaldybės atstovai, „Carito“ bendruomenės nariai.
15min kalbintas monsinjoras Vytautas Grigaravičius pabrėžė, kad nėra svarbu ar Kūčių stalas ruošiamas ryte ar vakare, svarbiausia – buvimas kartu ir bendrystė. Pasak jo, alkanas žmogus yra žiaurus, o valgyklos darbuotojai bei savanoriai ne tik pamaitina, bet ir skleidžia gerumo idėją.
„Mes nežinome, kaip gyvenime viskas gali pasikeisti. Čia yra viena moteris, buvusi teisininkė. Kažkada buvusi ypatinga, šiandien ateina čia valgyti. Žinote, kaip sakoma: niekada neišsižadėk ligos, tiurmos ir ubago lazdos“, – kalbėjo dvasininkas.
Po šventinių pusryčių šalia valgyklos sutikta malonios išvaizdos senolė Irena (vardas pakeistas) atskleidė, kad dažnai čia užsuka. Pasak jos, iškęsti žiemą padeda ir nakvynės namų darbuotojai. Tiesa, pasakojo moteris, sunkiausia atvėsus orams, nes senstantis kūnas ne toks atsparus šalčiui: tinsta galūnės, o judėti darosi vis sunkiau.
Į mūsų pokalbį įsijungė ir šalia stovintis vyras. Jo nuomone, gyvenimas juda vis blogyn ir blogyn. Paprašytas papasakoti savo istoriją jis nedaugžodžiavo – teigė anksčiau turėjęs žmoną ir padorų darbą, tačiau viskas sugriuvo pametus vairuotojo pažymėjimą. Paklaustas, ar dėl to atsidūrė gatvėje, vyras atsakė teigiamai. Galbūt dėl sklindančio alkoholio kvapo chronologiškai sudėlioti gyvenimo istorijos pašnekovui nepavyko.
Klausantis padriko pasakojimo iš pastato vienas po kito išėjo keli vyrai. Iš kišenių jie traukė šventines petardas, kurias čia pat, laiptų aikštelėje uždegę mėtė žemyn. Vienas jų, išvydęs nepažįstamą žurnalistės veidą, gyrėsi ką tik sugrįžęs iš, jo žodžiais tariant, Kanarų (aut. past. – įkalinimo įstaigos). Dar kiek pastoviniavęs, persimetęs keliais nereikšmingais sakiniais, būrelis išsiskirstė.
Organizatoriai atskleidė, kad kasdien joje apsilanko nuo 300 iki 500 žmonių.
Valgykla, kurioje darbo dienomis nemokamai maitinami nepriteklių kenčiantys gyventojai, įsikūrusi Partizanų g. 5. Akcijos organizatoriai atskleidė, kad kasdien joje apsilanko nuo 300 iki 500 žmonių. Pasak jų, skaičius kinta priklausomai nuo metų laiko – norinčiųjų šiltos sriubos dubens padaugėja atšalus orams.
„Caritas“ veiklos koordinatorė Jūratė Matikovienė 15min sakė, kad prie valgyklos išlaikymo ženkliai prisideda Toronto lietuvių bendruomenės nariai, Kauno parapijos, dalį lėšų skiria miesto savivaldybė. Ji pastebėjo, kad bėgant metams besilankančiųjų skaičius išlieka pastovus.
„Didelė dalis jų yra vyresnio ir pensinio amžiaus, vieniši, artimųjų neturintys asmenys, pastovios gyvenamosios vietos neturintys asmenys, socialinės rizikos grupėms priklausantys asmenys (turintys kitų socialinių problemų)“, – dėstė ji.
