Per savaitgalį 15min redakciją pasiekė daugybė Bendorių Vilniaus rajone gyventojų skundų dėl vienos iš šios gyvenvietės gatvių.
Kaltina statytojus
„Bendorėlių 1-oji al. – kelias, kuriuo į namus ir iš namų rieda šimtai automobilių, keliauja pėstute šimtai vaikų ir žmonių be automobilių.
Kelias užpiltas vandeniu jau gerą pusmetį, kai statytojas šalia pradėjo „naikinti“ natūraliai susiformavusius du vandens telkinius, vadinamus prūdus, kad galėtų statyti gyvenamąjį-komercinės paskirties namą/namus, pilant žemėmis, bet nedarydamas jokių kitų techninių ir inžinerinių sprendimų tam vandeniui išbėgti, nubėgti.
Taip vanduo pradėjo sunktis tiesiog ant pagrindinio rajono kelio, nes toje vietoje natūralus kelio nužemėjimas. Palijus bala padidėja, šąlant net iki -20, bala vis tiek išlieka, nes vanduo nuolat tekantis, ne stovintis, todėl ir šąla, ir dar vanduo telkšo.
Šiomis dienomis, kai orai atšilo ir dar lijo, turėjom praktiškai Rusnės variantą. Žmonėms praeiti tiesiog nebeįmanoma, pravažiuoti gali tik drąsuoliai ar aukštesniais automobiliais“, – pasakojo viena šio kvartalo gyventoja.
Kai orai atšilo ir dar lijo, turėjom praktiškai Rusnės variantą. Žmonėms praeiti tiesiog nebeįmanoma, pravažiuoti gali tik drąsuoliai ar aukštesniais automobiliais.
Moters teigimu, dėl balos buvo kreiptasi net po kelis kartus į visas institucijas, rašyti raštai, esą institucijos siuntė statytojams įspėjimus, tačiau niekas nepasikeitė.
Pagalbos nesulaukiama ir iš Vilniaus rajono savivaldybės, nes kelias esą privatus, nors gyventojai sako tiksliai ir nebežinantys, kam priklauso.
„Bijome, kad lietui ir toliau lyjant, sniegui tirpstant, tiesiog visi būsime įkalinti namuose, nes nei praeinama, nei pravažiuojama bus. O kas dėsis čia visą žiemą ir pavasarį, net baisu pagalvoti“, – emocingai kalbėjo gyventoja.
Sklypus pakėlė, vanduo liko
„Gyvename Vilniaus raj., Bendorėlių gyvenvietėje (Klevinės vs.). Metų viduryje mūsų kvartale prasidėjo naujos statybos, buvo žemėmis užpilti du nedidelį vandens telkiniai, kurie maitinosi iš požeminių šaltinių. Sklypai buvo pakelti ir dabar vanduo laikosi aukščiau kelio.
Tačiau užpildant telkinius nebuvo įrengtas joks drenažas ir dabar mes skęstame. Buvo raštu kreiptasi į valstybės institucijas ir statytojus, tačiau reakcijos nulis“, – nusivylimo neslėpė ir kitas šios netoli Vilniaus esančios gyvenvietės gyventojas.
„Daugiau nei keli šimtai Vilniaus rajono Bendorėlių gyventojų nerimauja dėl užlieto vienintelio kelio namo ir neatsistebi dėl pradingusių kelių tvenkinių, kuriuose buvo žuvų ir plaukiojo antys. Statybas vykdanti bendrovė prieš pusmetį išsiurbė tvenkinius, tačiau dabar neišsprendžia Bendorėlių 1-osios alėjos kelio klausimo, kuris nuolat apsemtas, o pėsčiomis praeiti praktiškai neįmanoma.
Gyventojai beldžiasi į valstybines institucijas – Vilniaus rajono savivaldybę ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir tikisi, kad liks galimybė saugiai pasiekti namus ir bus išsaugotas asfaltuotas Bendorėlių 1-sios alėjos kelias.
Daugiau nei keli šimtai gyventojų nerimauja dėl užlieto vienintelio kelio namo ir neatsistebi dėl pradingusių kelių tvenkinių, kuriuose buvo žuvų ir plaukiojo antys.
Permainingi orai komplikuoja pravažiavimą, tačiau baiminamasi, kad netrukus jis gali būti iš viso nepravažiuojamas. Aplinkosaugininkai dėl dingusių tvenkinių, kuriuose plaukiojo žuvys ir antys, problemos neįžvelgė“, – kaimynams antrino ir čia gyvenantis Laimis Bratikas.
Kreipėsi raštu
Bendorėlių alėjos bendrijos pirmininkas Henrikas Mačiulskis dar rugsėjo vidury yra siuntęs raštą tiek šios teritorijos vystytojams UAB „Rosado“ ir statytojams UAB „Laslita“ dėl jų projekto.
„Bendorėlių alėjos bendrija, vienijanti daugiabučių namų, esančių Bendorėlių 1-oji al. 4, 6, 8 ir 10, Bendoriuose, Vilniaus r., nori išreikšti savo susirūpinimą dėl Jūsų vystomo visuomeninės įstaigos su gyvenamosiomis patalpomis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bendorių k., Bendorėlių 1-oji al. 2, statybos projekto.
Įgyvendinant projektą, atlikdami žemės darbus Jūs užkasėte statybvietės vietoje buvusį vandens telkinį. Tą padarius, perteklinis vanduo ėmė kauptis ties Jūsų sklypu ant Bendorėlių 1-osios alėjos važiuojamosios dangos. Dėl šios priežasties maždaug nuo vasaros vidurio žemiausioje gatvės vietoje telkšo beveik niekada nepranykstanti bala, kuria vanduo iš projekto statybvietės teka į šiaurinėje gatvės pusėje esantį sklypą.
Ši nuolatinė bala kelia nepatogumų tiek Bendorėlių 1-ąja alėja besinaudojantiems vairuotojams, tiek ypač pėstiesiems, kurie yra priversti bristi per šią balą tam, kad pasiektų autobusų stoteles ar Senojo Ukmergės kelio pėsčiųjų taką. Pažymime, kad Bendorėlių 1-oji al. yra vienintelis kelias į Senąjį Ukmergės kelią tiek Bendrijos, tiek ir toliau gyvenantiems Arkos g., Bendorėlių 1-osios al. Ir Bendorėlių 2-osios al. gyventojams“, – taip rašte buvo dėstoma problema.
Jūs užkasėte statybvietės vietoje buvusį vandens telkinį. Tai padarius, perteklinis vanduo ėmė kauptis ties jūsų sklypu ant Bendorėlių 1-osios al. važiuojamosios dangos.
Žmonės sunerimę laukė žiemos, kai „ant važiuojamosios dalies sušalęs vanduo gali tapti tiek rimta grėsme eismo saugumui, tiek ir, užšaldamas bei atšildamas, pakenkti esamai kelio būklei“, kas iš esmės jau ir vyksta.
Rašte cituotas ir Statybos įstatymas, kuriame nurodoma, kad „statinys turi būti statomas taip, kad trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“.
„Konstatuotina, kad Jums vykdant projektą šios sąlygos nėra laikomasi, nes trečiųjų asmenų (t. y. aplinkinių gyventojų ir ypač pėsčiųjų) galimybės pateikti į valstybinės reikšmės kelią yra apsunkintos.
Atsižvelgdami į tai reikalaujame nedelsiant imtis techninių priemonių tam, kad besikaupiantis vanduo būtų surenkamas ar nuvedamas ir nesikauptų Bendorėlių 1-osios alėjos važiuojamojoje dalyje“, – rašė bendrijos atstovai.
Tačiau per kelis mėnesius situacija ne tik nebuvo išspręsta, bet ir pablogėjo.
Kaltės kratosi
UAB „Rosado“ direktorius Kęstutis Sadauskas vis dėlto sako, kad jie taip pat yra šios situacijos aukos, ne kaltininkai.
„Situacija yra tokia, kad mes tą sklypą nusipirkome tik pavasarį. Anksčiau ten buvo lietaus susikaupęs vanduo. Iš kur tas vanduo atsirasdavo? Jis atsirasdavo dėl to, kad prieš kažkiek metų Vilniaus rajonas ar Kelių direkcija savavališkai paėmė ir paklojo vamzdžius, kuriais vanduo nubėga nuo Senojo Ukmergės plento, nuo kalno. Viskas nubėga, yra padarytas kanalizacijos šulinys.
Iš to kanalizacijos šulinio yra tiesiog svetimoje žemėje, mano riboje, išvestas vamzdis, iš kurio vanduo subėga į mano sklypą. Įstatyme niekur nėra parašyta, kad taip galima daryti, tai yra pažeidimas. Nei jums patiktų, jeigu jūsų sklype kaimynas taip padarytų, nei man patinka“, – teigė K.Sadauskas.
Sklypo savininkas sako, kad žemę įsigijo su statybos leidimu, tad pradėjęs vystyti projektą nuo pat pradžių bandė rasti išeitį – kreipėsi į pradžių į Vilniaus rajono savivaldybę, kuri nusiuntė į Lietuvos automobilių kelių direkciją. Pastaroji į diskusijas net nesileido.
Iš to kanalizacijos šulinio yra tiesiog svetimoje žemėje išvestas vamzdis, iš kurio vanduo subėga į mano sklypą. Nei jums patiktų, jeigu jūsų sklype kaimynas taip padarytų, nei man patinka.
Šiuo metu jau kreiptasi į Kelių direkciją ir pakartotinai, taip pat – į Susisiekimo ministeriją: „Mes esame lygiai tokie pat įkaitai, kaip ir gyventojai, nes į mūsų sklypą bėga dėl kažkieno savavališkų veiksmų lietaus nuotekos. Mus irgi skandina, mes negalime aikštelės įrengti, kitų darbų daryti. Vanduo nuo kalno per mūsų sklypą bėga upeliu ir išbėga į tą gatvę.“
Paklaustas, kokią išeitį jis matąs, K.Sadauskas teigė galbūt pavyktų įrengti siurblį, vandenį pumpuoti ir nuvesti į kokį netoliese esantį upelį. Tai esą būtų laikinas sprendimas, tačiau galimas įgyvendinti kartu su vietos bendruomene.
„Mes viską darome teisingai, irgi esame situacijos įkaitai, bet visiems lengva badyti pirštais, žmonės skambina ir sako, kad čia mes kalti. Tai visiems sakau, kad pasižiūrėtų, iš kur tas vanduo nubėga, nes nėra taip, kad iš mūsų sklypo tas vanduo bėga, ne mes čia tą vandenį iš kažkur pilame. Ne taip yra, akivaizdžiai matosi, iš kur tas vanduo bėga.
Tai biudžetininkų problema, mes neinvestuosime savų milijonų, neturime tokių lėšų, kad galėtume investuoti ir taisyti tai, ką valstybinės institucijos padarė“, – tikino K.Sadauskas.
Neatmeta galimybės kreiptis į teismą
Pirmadienį H.Mačiulskis ir keletas kitų gyventojų atstovų buvo susitikę su statytojais, į susitikimą kvietė ir Vilniaus rajono savivaldybės, Statybų inspekcijos atstovus, tačiau niekas iš jų nepasirodė. Atvyko tik kelininkai, tačiau jie esą nelabai turėjo, ką pasakyti, nes dabar Senąjį Ukmergės plentą prižiūri kelių priežiūros bendrovė.
Tad pokalbis tebuvo su sklypų savininkais, o po jo gyventojai, anot bendrijos pirmininko, liko nusivylę.
„Statytojai sako, kad jie stato pagal statybos leidimą, viskas išduoda, jie daro taip, kaip priklauso, o kad vanduo bėga, kalta Kelių direkcija, nes nuo kelio daugiausia subėga vandens. Likome nieko nesutarę, jie nieko negali padaryti, tik laikinai prakasė į kitą kelio pusę – ten buvusi bala ne visiškai užpilta, likęs kraštelis, tai iki jo padarė griovelį, kad vanduo nutekėtų. Vandens tekėjimas per kelią niekur nedingo, vanduo toliau bėgs“, – nusivylimo neslėpė H.Mačiulskis.
Statytojai sako, kad jie stato pagal statybos leidimą, jie daro taip, kaip priklauso, o kad vanduo bėga, kalta Kelių direkcija, nes nuo kelio daugiausia subėga vandens.
Jis įsitikinęs, kad praeiti ten bus ir toliau sudėtinga, pravažiuoti gal kiek lengviau. Tačiau vanduo jau dabar išgraužė kelio pakraščius, nukentės greičiausia ir asfalto danga.
„Bandysime ieškoti galimybių su advokatais sustabdyti projektą, kad jis būtų peržiūrėtas ir numatyta, kur vandenį nuvesti. Matyt, yra padaryta klaidų, jeigu vanduo bėga ant kelio“, – apie tai, ko galvojama imtis, sakė bendrijos pirmininkas.
Anot H.Mačiulskio, jis pats yra dalyvavęs teismo procese dėl labai panašios situacijos kaimynystėje, kur gyventojų kieme kaupėsi vanduo, kai pirmos instancijos teismas nusprendė, kad išties dėl ne vietoje nubėgančio vandens kalti kelininkai ir projektuotojai. Tačiau aukštesnės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir nusprendė, kad gyventojai turi spręsti situaciją patys.
