„Yra toks dviveidiškumas, nes visi pažadai, gražūs žodžiai visada būna sakomi tiktai švenčių metu, o kada reikia realiai spręsti mūsų problemas, tuomet ieškoma įvairių kelių apeiti vykdymą ir realiai nepriimti jokių sprendimų, kurie galėtų lemti švietimo sistemos pokyčius. Žmonės nesistebi visiškai, kad tą dieną mes sulaukiame gražių pažadų, kurie vėliau užmirštami“, – apgailestavo Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Kelių profesinių sąjungų surengtame pikete išskleistas plakatas, jame dėkota premjerui, kad „ilgalaikė mokytojų atlyginimų kėlimo programa ir toliau bus nepasiekiamas geresnio gyvenimo miražas“.
„Dėkojame, premjere, už iliuzijomis grįstą švietimo skaidrų rūmą ir mokytojo padėties orumą“, – taip pat buvo rašoma plakate.
Pasak E.Jesino, tarp neįgyvendintų premjero pažadų – vis dar nepasirašyta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis. Anot jo, siekdamos ją pasirašyti profsąjungos darė kompromisus.
„Padarėme, sakyčiau, ir kompromisinius sprendimus būtent norėdami susitarti su kitomis ministerijomis, kurios turi aprobuoti šią kolektyvinę sutartį, konkrečiai su Finansų ministerija, kuri labai priešinasi šiai sutarčiai. Pagal juos tai pareikalaus labai daug pinigų, nors mes tvirtiname, kad tai yra ilgalaikė programa, tai nėra momentinis lėšų skyrimas. Antras dalykas – Vyriausybė tvirtindama savo programą Seime turėjo numatyti ir lėšas“, – įsitikinęs E.Jesinas.
Su profsąjungų lyderiais susitikęs Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus sakė, kad visų pažadų mokytojams nepavyko įgyvendinti dėl išaugusių išlaidų gynybai.
„Jūs puikiai žinote, kad nuo 2014 metų yra pasikeitusi šiek tiek geopolitinė situacija ir mes buvome priversti didinti išlaidas Krašto apsaugai ir, savaime suprantama, mažinti socialinius įsipareigojimus – tuos, kurie buvo Vyriausybės programoje. Tai yra labai normalu“, – teigė Vyriausybės kanceliarijos atstovas.
„Kai kas yra padaryta, kai ko tiktai nepavyko padaryti, bet puikiai suprantame, kokia yra situacija su biudžetu, su pajamomis ir išlaidomis, todėl, aišku, visų įsipareigojimų nebuvo įmanoma įgyvendinti“, – žurnalistams sakė R.Vaitkus.
Jis pažymėjo, kad pastaraisiais metais finansavimas mokinio krepšeliui augo nepaisant mokinių mažėjimo.
„Švietimo išlaidos po truputį augo, o kas mažėjo – tai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos (...). Be to, noriu pabrėžti, kad Švietimo ir mokslo ministerija, lyginant su kitomis ministerijomis, labai blogai įsisavina šitas lėšas (...), taip kad didelė dalis tų priekaištų turėtų būti adresuojami ne mūsų Vyriausybės vadovui, o pačiai Švietimo ir mokslo ministerijai“, – aiškino Vyriausybės vicekancleris.
