Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 01 19

Prie Vyriausybės protestavę kultūrinės žiniasklaidos atstovai nežino, kaip išgyventi iki pavasario

Neapsikentę valdžios institucijų neveiksnumo, Lietuvos kultūrinės žiniasklaidos atstovai šiandien surengė protesto akciją prie Vyriausybės. Simboliškai „Pernykščiu sniegu“ pavadintoje akcijoje protesto dalyviai kastuvais permetinėjo sniegą iš vienos vietos į kitą. Akcijos pradžioje ir pabaigoje organizatoriai nusilenkė, o sniego kastuvus sukrovė ant Vinco Kudirkos paminklo postamento.
Akcijos akimirka
Akcijos akimirka / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Taip buvo siekiama atkreipti dėmesį į absurdišką Vyriausybės požiūrį į kultūrą bei kultūrinę spaudą. Nuo valstybės pinigų priklausomi kultūriniai leidiniai apie šiųmetinį finansavimą kol kas nežino nieko, nes Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo konkursas 2016-iesiems metams vis dar nepaskelbtas.

Anot 2015 m. lapkričio 20 d. fondo direktoriaus Gintaro Songailos pranešimo, konkursas neskelbiamas, nes nėra patvirtinti naujos redakcijos bendrieji konkursų nuostatai, kuriuos tvirtinti turėtų Vyriausybė. Fondui dar pernai metų rugsėjo mėnesį išsiuntus naujuosius nuostatus, jie iki šiol nebuvo patvirtinti.

Protesto akcijoje pasirodęs kultūros ministras Šarūnas Birutis žadėjo, jog reikalingi parašai atsiras jau rytoj. Ministras taip pat neslėpė pasipiktinimo dėl susidariusios situacijos ir teigė, jog Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bus pasiruošęs finansavimą skirti skubos tvarka.

Be paramos kultūrinė spauda turės tiesiog sustoti, – sako A.Narušytė.

Tačiau net paskelbus konkurso pradžią šią savaitę, tikėtina, jog fondo finansavimas kultūrinės žiniasklaidos redakcijų nepasiektų dar bent tris mėnesius.

Kultūros savaitraščio ir internetinio kultūros dienraščio „7 meno dienos“ redaktorė Agnė Narušytė sako, jog kultūrinei žiniasklaidai, kurios biudžeto didžiąją dalį sudaro valstybės pinigai, išsilaikyti iki pavasario yra beveik neįmanoma.

„Nors „kultūrininkai“ ir yra pratę padirbėti už dyką, tačiau nei spaustuvė, nei interneto serverio tiekėjai to tikrai nedarys. Vadinasi, be paramos kultūrinė spauda turės tiesiog sustoti“, – sakė A.Narušytė.

A.Narušytė mano, jog nuostatų patvirtinimo vilkinimas gali slėpti ir povandenines sroves Kultūros ministerijoje – visų pirma, žinoma, finansines, tačiau redaktorė neatmeta versijos, jog pats nepriklausomos ir kritiškos žiniasklaidos egzistavimas kažkam taip pat galėjo nepatikti.

Žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius Antanas Šimkus yra nelinkęs kaltinti kurios nors vienos institucijos ir nemano, jog šis Vyriausybės veiksmas buvo sąmoningas – veikiau kultūrinė žiniasklaida buvo paprasčiausiai pamiršta. A.Šimkaus teigimu, šiandieninė akcija įvyko atsispyrus nuo konkretaus įvykio, tačiau ji atspindi bendrą situaciją, besitęsiančią jau du dešimtmečius.

A.Šimkus paminėjo ir mūsų kaimynų patirtį – šiandien Latvijai, anksčiau nusigręžusiai nuo profesionaliosios žurnalistikos finansavimo, tenka daug investuoti į jos atkūrimą. A.Šimkus neslepia, jog pastarieji įvykiai Lietuvoje gali būti tokios pat liūdnos istorijos pradžia.

BNS praneša, kad fondo duomenimis, Lietuvoje valstybės paramą pernai gavo 17 kultūros ir meno leidinių, tarp jų mėnraštis „Metai“, savaitraščiai „Literatūra ir menas“, „Šiaurės atėnai“, leidiniai „7 meno dienos“, „Kinas“ ir kiti. Iš viso leidiniams paskirstyta 450 tūkst. eurų. Kultūros ministras pripažįsta, kad didžiausias finansines problemas dėl vėluojančios valstybės paramos patiria kultūrinė spauda.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs