Ties kiekvienu privažiavimu prie jūros – eismą draudžiantis ženklas
Pagal žemyninės dalies pajūrio juostos tvarkymo planą, numatyta 18 vietų, kur transporto priemonėmis galima patekti iki jūros. Tačiau niekas nesiima nustatyti taisyklių, kas, kada ir kokiomis priemonėmis gali privažiuoti prie jūros. Kad nekiltų pagundos pajūriu važinėtis visiems, kas užsimano, ties įvažiavimais tiesiog pastatyti eismą draudžiantys ženklai.
Taip priekrantės žvejai pateko į savotiškus spąstus. Prie jūros valtis prisivežti reikia, tačiau važiuojant pažeidžiamos kelių eismo taisyklės.
Pagalbos ranką žvejams ištiesė Pajūrio regioninis parkas, į kurio teritoriją patenka Karklėje ir Nemirsetoje besidriekiantys takai jūros link. Kiekvienam, kas turi laivavedžio pažymėjimą ir techniškai tvarkingą valtį, sutarta išduoti nemokamą metinį sutikimą privažiuoti prie jūros. Tokį turint, nesikabinės nei policija, nei aplinkosaugininkai.
Žvejams suteikiami leidimai važiuoti iki pat jūros
Tačiau toks Pajūrio regioninio parko geranoriškumas atsirūgo patiems gamtos sergėtojams. Gavusieji leidimus prie jūros pradėjo automobiliais važinėtis net ir tada, kai nė nesiruošia žvejoti.
„Esame ne kartą užtikę žvejus tiesiog privažiavusius prie pat jūros pasigrožėti saulėlydžiu, atsigerti kavos su šeimomis. Pamosuoja jie mums pačių mūsų išduotą leidimą ir viskas. Tokių dokumentų mes išduodame maždaug 300 per metus“, – nuogąstavo Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.
Už privažiavimą prie jūros iš žvejų siūloma imti 100 eurų metinį mokestį.
D.Niciaus teigimu, taip besigrožinčių gamta nubausti jie jau negali. Tačiau aibė ir tokių pažeidėjų, kurie prie jūros rieda įkandin žvejų, neturėdami jokių leidimų. Tada jau kviečiama policija ir pažeriama baudų. Būna, kad automobiliai įklimpsta pajūrio smėlyje ir išsikapanoti be specialios technikos pagalbos jau vargiai bepavyksta.
Prireikė pakeliamo atitvaro
Kad atlaisvinus kelią žvejams prie jūros nekiltų pagundos važiuoti ir tiems, kam neleidžiama, Klaipėdos rajono valdžia sumojo apmokestinti žvejus, o už surinktus pinigus įrengti pakeliamą atitvarą. Žvejai per jį galėtų pravažiuoti pasinaudoję magnetine kortele.
„Už mokestį galėtų būti įrengtas ne tik atitvaras, o ir konteineris išdorotų žuvų atliekoms talpinti, taip pat biotualetas, slipas – nuožulni aikštelė valtims įstumti į vandenį“, – pasakojo D.Nicius. Svarstoma, kad už tokius patogumus iš žvejų turėtų būti renkama po 100 eurų per metus.
Žvejai priešinasi naujai rinkliavai
Apie naują rinkliavą išgirdę žvejai neslepia nuostabos ir apmaudo.
„Jūra tai – žvejo darbo vieta. To dar nebuvo, kad kam tektų susimokėti už tai, kad patektų į savo darbo vietą“, – piktinosi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
Karklėje, kur važinėjančiųjų palei jūrą pasitaiko daugiausiai, valtis į vandenį stumia 6 priekrantės žvejyba užsiimančios bendrovės. Visi kiti žvejai atvyksta pažvejoti tik savo malonumui. Kaip tik juos ir siūlo apmokestinti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, o ne tuos, kuriems žvejyba – pragyvenimo šaltinis.