Prieš nepilnus metus į valstybinę įmonę „Vidaus vandens kelių direkcija“ direktoriaus bei miesto tarybos nario Gintauto Labanausko sukviesti miesto vadovai, Susisiekimo ministerijos atstovai, mokslininkai – hidrologai, miesto akademikai bei verslininkai, išvydo galimybių studiją, kuri apima atkarpą nuo krovininės prieplaukos H. ir O.Minkovskių gatvėje iki Kauno hidroelektrinės (HE).
Pristatydamas šį projektą, G.Labanauskas lygino Kauną su pietiniame Paryžiuje įvykdytomis vandens kelio rekonstrukcijomis. Čia jau prieš kelis dešimtmečius pradėtas bendras projektas tarp vietinio verslo ir savivaldybės, atvėrė šią miesto dalį turizmui bei investicijomis.
„Bendra projekto vertė tikrai nemaža – apie 3,5 mln. litų, tačiau suprantame situaciją ir pradėsime viską nuo mažų žingsnelių, kurių pirmas būtų farvaterio sutvarkymas iki Žalgirio arenos. Tam reikėtų išvalyti apie 80 tūkst. kg. grunto, pašalinti riedulius nuo upės dugno bei pagilinti grimzlę iki 115 cm., kad galėtų praplaukti privatūs laiveliai ar nedideli kateriai. Techniškai tai nėra sudėtingas darbas, o kartu su prieplaukos įrengimu saloje bendra darbų kaina siektų apie 100 tūkst. litų, numatoma navigacija Nemuno upėje siektų 230 dienų parų per metus “, – sakė direktorius.
Dabartinis Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis įsitikinęs, kad šio projekto įgyvendinimas ne tik sudarytų galimybę priplaukti prie Nemuno salos bei „Žalgirio“ arenos, bet ir paskatintų privataus verslo, tokio, kaip vandens taksi, atsiradimą.
Šiuo metu Kauno savivaldybėje minėtos prieplaukos klausimas jau baigiamas spręsti. Lėšų, prieplaukos prie „Žalgirio“ arenos įrengimui, savivaldybė ketina skirti iš administracijos direktoriaus rezervo fondo, taip pat kartu su arenos operatoriumi bus pasirašoma bendradarbiavimo sutartis dėl turizmo plėtros Kauno mieste.
Vandens turizmui – ypatingas dėmesys
„Užpernai prie Vytauto bažnyčios įrengta pontoninė prieplauka mažiems laivams prisišvartuoti, pernai pasitvirtino su Kauno rajono savivaldybe inicijuotas maršrutas Nemunu iš Kauno į Kulautuvą. Reiktų prisiminti senąjį Kauną iki XVI a. , kai jis dar priklausė Hanzos pirklių lygai ir laivyba buvo neatsiejama miesto kasdieninio gyvenimo dalis. Ši prieplauka gali tapti galutiniu maršrutu užsienio svečiams, plaukiantiems iš Klaipėdos“, – sakė Kauno miesto meras.
Šiemet kelionę iš Kauno į Kulautuvą „Vivatur“ parodos organizatoriai kartu su Valstybiniu turizmo departamentu pripažino įdomiausia „Vivatur 2011“ kelione Lietuvoje.
Vienas pagrindinių prieplaukos įrengimo tikslų – noras atgaivinti gerai visų prisimenamą maršrutą Nemunu plaukiant raketa. Prieplaukoje numatoma įrengti ir kuro kolonėlę – tai paskatintų čia švartuotis bei papildyti degalų atsargas ir smulkiuosius, privačius, vandens turizmu užsiimančius verslininkus.
„Kreipsimės ir į Klaipėdos, Nidos savivaldybes, Turizmo departamentą, nes norime išlaikyti šį vandens maršrutą Nemunu. Per visus Lietuvos nepriklausomybės metus šio maršruto išlaikymui, tobulinimui buvo skirta apie 300 mln. litų. Suprantame, kad bet koks keleivių pervežimas miestui nebus labai pelningas, tačiau nereikia tikėtis, kad Nemuno linija gali gyvuoti tik privačių verslininkų lėšomis, jų skirtomis dotacijomis. Miestas ras galimybių padėti išlaikyti šį maršrutą, suteikiantį Kauno miestui žavesio“, – pasitarime dėl „Žalgirio“ arenos prieplaukos kalbėjo mero pavaduotojas Kęstutis Kriščiūnas.
Šalia naujosios „Žalgirio“ arenos planuojama prieplauka jau yra brėžiniuose. Ji turėtų įsikurti prie akmenimis grįstos krantinės, jau neabejojame, kad tai bus mobili, pagal vandens lygį Nemune nusileidžianti arba pakylanti, prieplauka. Šioje vietoje yra visos sąlygos – elektros įvadas, bus tvarkoma nuotekų sistema“, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Šis skyrius ir rūpinsis prieplaukos įrengimu, pinigai bus skiriami iš Administracijos direktoriaus rezervo fondo.
Kauno rajone jau yra įrengtos keturios kilnojamosios prieplaukos: Vilkijoje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir Raudondvaryje, Vilkijoje yra vienintelis Lietuvoje išlikęs upinis keltas.
