Dabar Švietimo ir mokslo ministerija sako, kad konsoliduojant universitetų tinklą siekiama sutelkti išskaidytus mokslo ir studijų išteklius ir sudaryti prielaidas jų kokybei ir konkurencingumui kilti.
Prieš 90 metų, kadangi Vilnius buvo okupuotas Lenkijos, Lietuvoje veikė vienintelis universitetas: dabartinis Vytauto Didžiojo universitetas, tuomet vadintas tiesiog Lietuvos universitetu. Tačiau net ir tada Vyriausybė manė, kad universitetas veikia neefektyviai ir jo darbą reikia gerinti jungiant fakultetus.
„Visas universitetas reikalingas didelės reformos. Jis tiek plačiai užbrėžtas, kad kartais pralenkia net didžiausius Europos universitetus. Reformuojant jį reikės kai kurie fakultetai sujungti, pačiuose fakultetuose sumažinti skyrių ir katedrų skaičius, susikoncentruojant ant pačių pamatinių dalykų“, – 1927 m. vasario 25 d. vykusiame 69-ajame III Seimo posėdyje sakė tuometinis Lietuvos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras.
Dar viena dabar į pirmąjį planą iškilusi problema – žemi dėstytojų atlyginimai. Į akciją „Paskutinis prioritetas“ susibūrę dėstytojai sako, kad padėtis aukštajame moksle yra bloga, darbo sąlygos nepatenkinamos ir jų nedidelis algų kėlimas iš esmės nepakeis. Vyriausybė savo ruožtu tvirtina, kad atlyginimai kils, o darbo sąlygos gerės.
O kaip buvo 1927 m.? „Ypatingo dėmesio reiks kreipti profesorių pasiruošimui ir švietimui. Statant daugiau ir didesnių nei buvo lig šiol reikalavimų profesūrai, teks rimtai susirūpinti ir jos medžiaginiu aprūpinimu, nes gaunamas dabar atlyginimas labai žemas, neleidžia profesoriui atsiduoti vien savo darbui ir įsigyti jam reikalingų priemonių“, – Seimo posėdyje sakė A.Voldemaras.
Panašumų su dabartimi galima rasti ir kitose srityse – ne tik aukštajame moksle. Pavyzdžiui, emigracija. „Šita emigracija yra labai rimtas mums pavojaus ženklas, kuris Lietuvai galėtų grėsti, jei savo ekonominio gyvenimo nesutvarkysime ir neišplėsime. (…) Yra didžiausio reikalo, kad gyventojų skaičius žymiai padidėtų, kad Lietuvos daug kur apytušti plotai nežadintų pas mūsų kaimynus norą mūsų kraštą kolonizuoti. Ir štai iš tiek netirštai apgyvento krašto, kaip Lietuva, ir, be to, su pusėtinai derlinga žeme, plečiasi emigracija. Tai labai rimta ligos žymė“, – 1927 m. sakė A.Voldemaras.
Tarpukario Seimo posėdžių stenogramas rasti galite čia.
