Gruodžio mėnesį labdaros organizacijos tradiciškai rengia kalėdines paramos akcijas stokojantiems ar nelaimės ištiktiems žmonėms Lietuvoje. Kaip ir praėjusiais metais, dėl vykstančio karo Ukrainoje – renkamos lėšos ir už savo gimtąją šalį kovojantiems ukrainiečiams.
Prasidėjus karui Ukrainoje, dauguma labdaros veiklų šiek tiek aprimo, kadangi tuo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas pagalbai ukrainiečiams. Šiemet situacija keičiasi: pagrindinis ne pelno siekiančių organizacijų taikinys išlieka finansiškai pažeidžiami Lietuvos žmonės.
Karas Ukrainoje turėjo didelę įtaką savanorių skaičiaus augimui, tačiau šiuo metu dalis tų žmonių irgi savo laiką skiria Lietuvos vargstantiesiems.
„Praėjusiais metais savanorių skaičius išaugo, nes dauguma norėjo padėti karo pabėgėliams iš Ukrainos. Tie skaičiai tikrai augo tūkstančiais.
Dabar savanorių, norinčių padėti ukrainiečiams, skaičius yra sumažėjęs, tačiau dalis žmonių, kurie atėjo padėti dėl karo, išliko savanoriais ir dabar sėkmingai padeda Lietuvos žmonėms“, – teigia „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.
Pagrindinės paramos Lietuvos organizacijos teigia šiemet paramos gyventojams suteikusios daugiau nei prieš karą Ukrainoje.
Pagrindinės paramą teikiančios Lietuvos organizacijos – maltiečiai, Raudonasis Kryžius, „Caritas“, „Maisto bankas“, „Gelbėkit vaikus“ – teigia šiemet paramos Lietuvos gyventojams suteikę daugiau nei prieš karą Ukrainoje. Tam įtakos turi socialinės, humanitarinės ir ekonominės pasaulio krizės, kurios skatina žmones tapti jautresniais ir empatiškais, susitelkti bendram tikslui, aukoti ir padėti vieni kitiems. Žmonės supranta, kad padėti reikia nuolat, todėl noriai tampa kasmėnesiniais rėmėjais.
Visuomenė pati spaudžia aukoti kitkam
M.Petronytės teigimu, šiuo metu Lietuvos žmonėms surenkama žymiai daugiau lėšų nei ukrainiečiams.
„Pagalba ukrainiečiams yra labai sumažėjusi. Jaučiam tokį spaudimą iš visuomenės, kad Ukrainai jau yra pakankamai priaukota, todėl reikia padėti Lietuvos žmonėms“, – dalijasi „Maisto banko“ komunikacijos vadovė.
Pasak organizaciją „Gelbėkit vaikus“ konsultuojančios komunikacijos specialistės Agnietės Lukšaitės-Keršės, lyginti paramos dydį ukrainiečiams ir lietuviams yra sunku, kadangi pagalba suteikiama tik tiems, kam jos reikia: „Finansine parama remiame tas šeimas, kurioms, matome, kad reikia mūsų paramos, todėl būtų sudėtinga pamatuoti, kam paramos atitenka daugiau.“
Remiantis šių metų statistiniais duomenimis, daugiausia 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos surinko organizacija „Blue / Yellow“. Jau antrus metus iš eilės ši organizacija yra vienintelė, kuriai gyventojai skiria daugiau nei 1 milijoną eurų paramos.
Pasak maltiečių ryšių su visuomene specialistės Daivos Grikinienės, tokie rezultatai rodo, kad Lietuvos žmonėms vis dar svarbi pagalba Ukrainai ir kad jie yra pasiruošę prisidėti.
Daugiausia 1,2 proc. GPM paramos surinko organizacija „Blue / Yellow“. Jau antrus metus ši organizacija yra vienintelė, kuriai gyventojai skiria daugiau nei 1 mln. eurų.
Nepamiršti ir savi
Nors karas Ukrainoje tebevyksta, šventiniu laikotarpiu parama Lietuvos skurstantiesiems išlieka didelė.
„Mūsų misija yra darbas su maistu, todėl galimybės padėti Izraelio ir Palestinos žmonėms nelabai turime. Ukrainiečiams padedame, bet nemažiname pagalbos Lietuvos žmonėms“, – sako „Maisto banko“ komunikacijos vadovė.
Prieš Kalėdas aktyviai aukodamos karo nuskriaustiesiems įmonės nepamiršta ir Lietuvoje esančių pažeidžiamų visuomenės grupių – senelių, vaikų, žmonių su negalia.
„Vis daugėja tų atvejų, kai įmonės savo kalėdinius vakarėlius paverčia labdara Lietuvos skurstantiesiems“, – pabrėžia A.Lukšaitė-Keršė.
Šiuo metu įmonės savo dėmesį socialinėms grupėms paskirsto vienodai.
„Karo pradžioje tikrai visa parama iš esmės buvo nukreipta ukrainiečiams arba tiesiogiai į Ukrainą, tačiau šiuo metu tikrai negalėčiau taip pasakyti. Įmonės jau pakankamai tolygiai paskirsto dėmesį“, – savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.
Pasak Lietuvos „Carito“ komunikacijos koordinatorės Ievos Urbonaitės, lyginti ir vertinti žmonių aktyvumą renkant lėšas ukrainiečiams ir Lietuvoje vargstantiesiems yra sudėtinga, kadangi finansinė parama neatskleidžia paramos pokyčio – ar žmonės labiau aukoja ukrainiečiams, ar savo šalies vargstantiems. Kadangi prisidėti prie labdaros veiklų galima ne tik finansiškai, bet ir kiekvienam asmeniškai, matyti pilną vaizdą yra labai sunku.
„Vieni daro mažiau – daugiau eksponuojasi, fotografuojasi, o kiti – tiek asmenys, tiek privačios įmonės – savanoriauja tyliai. Dėl to aiškios statistikos ir nėra“, – teigia I.Urbonaitė.
Dėl infliacijos ir vykstančio karo Ukrainoje pagalba senyvo amžiaus ir kitų visuomenės pažeidžiamų grupių žmonėms tampa dar svarbesnė nei anksčiau. Jau 18 metų organizuojamos paramos akcijos „Maltiečių sriuba“ tikslas – surinkti 500 tūkst. eurų skurstantiems Lietuvos senjorams. Tokia suma reikalinga tam, kad visus metus būtų galima globoti senolius.
Maltiečiams pasirūpinti 2320 senelių yra iššūkis, kadangi maisto ir paslaugų kainos šiuo metu – labai išaugusios.
Anot maltiečių ryšių su visuomene specialistės D.Grikinienės, pasirūpinti 2320 senelių jiems yra iššūkis, kadangi maisto ir paslaugų kainos šiuo metu – labai išaugusios.
„Prašančių pagalbos senyvo amžiaus žmonių nemažėja – nors pensijos padidėjo, bet skurstančių senolių gyvenimo tai ryškiai nepakeitė, nes tą sotesnį kąsnį, kuris turėjo ateiti su padidėjusia pensija, „suvalgė“ infliacija. Pagalbą senoliams maltiečiai teikia visus metus, ne tik prieš šventes“, – sako D.Grikinienė.
Kaip teigia LRK komunikacijos vadovė L.Lesauskaitė, prasidėjus karui, senjorų psichologinė būsena tapo dar jautresnė dėl nuolat patiriamos įtampos ir baimės, todėl paramos, palaikymo, savanorių skambučių ir apsilankymų vienišiems seneliams reikia dar daugiau nei prieš karą.