„Aš neištvėriau. Pasakiau, kad matau, ir kad neseniai vienas taksi vairuotojas taip „praskriejo“ per pėsčiųjų perėja einantį mano sūnų“, – „Jonavos žinioms“ sakė ligoninėje jau bundantį iš komos sūnų globojanti Donalda Dimšienė.
Taksi vairuotojas trumpam nutilo: „Tai buvo jūsų sūnus?“ Ir šiek tiek sumažino greitį.
Po mėnesio bunda iš komos
Donalda ir Ignas Dimšos yra aktyvūs ir turintys daug draugų. Kartu su sūnumi kone kiekvieną savaitgalį šeima išsiruošdavo pramogauti, kasdien aktyviai sportuodavo bei važinėdavo dviračiais, riedučiais, paspirtukais. Didelį džiaugsmą jiems teikė bendros kelionės.
Dabar viskas kitaip. Džiaugsmo ašaras išspaudžia paprasti dalykai, kurie šeimai prilygsta stebuklui – atmerktos Ervino akys arba net ir vos matomas rankos judesys.
Įvairias Ervino sporto treniruotes ir šėliojimą su bendraamžiais pakeitė ligoninės lova, o kiekviena diena prilygo didžiulei kovai.
Įvairias Ervino sporto treniruotes ir šėliojimą su bendraamžiais pakeitė ligoninės lova, o kiekviena diena prilygo didžiulei kovai.
Už Erviną, sako Donalda, meldėsi daug žmonių, o šeimą ligoninėje lankė ir Ruklos įgulos kapelionas Arnoldas Valkauskas. Gal todėl įvyko stebuklas – berniukas bunda iš komos. Donalda ir Ignas labai dėkoja visiems, tiesiogiai ir mintimis palaikiusiems jų šeimą.
Daugelį jonaviečių sujaudinusi nelaimė įvyko maždaug prieš mėnesį. Einantį per pėsčiųjų perėją aštuonerių metų Erviną partrenkė taksi automobilis. Berniukas patyrė rimtą galvos traumą, jį ištiko koma.
Su berniuko tėvais Donalda ir Ignu Dimšomis, praėjus mėnesiui po nelaimės, susitikome Kaune, prie vaikų reabilitacijos ligoninės.
Neseniai iš Kauno klinikų Ervinas pervežtas čia, o trečiadienį mažametis pirmą kartą buvo maitinamas ne per zondą, bet iš mamos rankų.
Mėnuo laiko. Tiek Ervinas praleido ištiktas komos, iš kurios dabar dar tik bunda. Tiesa, kaip bus toliau – kol kas nedrįsta spėlioti ir medikai.
„Tai ne kojos lūžis, tai – smegenys. Būna visko. Pabudę iš komos žmonės toliau gyvena visavertį gyvenimą, tačiau kartais tam tikros funkcijos sutrinka visam laikui. Kaip bus Ervinui – nežinome nei mes, nei gydytojai. Gali būti visaip“, – sakė D.Dimšienė.
Pirmoji atskubėjo sesuo
Žinia apie nelaimę Donaldą pasiekė pakeliui į Kauną. Moteris važiavo į universitetą atiduoti magistrinio darbo.
„Aš nežinau, kaip tau pasakyti. Tavo sūnų nutrenkė“, – tokius žodžius, atsiliepusi telefonu, išgirdo Donalda.
„Kaip nutrenkė?“ – „Nutrenkė.“ – „Ar jis kvėpuoja?“ – „Aš nežinau.“
Prie perėjos praleisti berniuko sustojo du automobiliai. Tačiau tada atlėkęs taksi automobilis liudininkų akyse tiesiog partrenkė vaiką.
Tai buvo akimirka, sugriovusi jaunos šeimos gyvenimą. Nelaimė, sako jonaviečiai, neklausia, ar tu turi jai laiko, kokie tavo ateities planai ir ką suplanavai šią vasarą.
Pirmoji į eismo įvykio vietą atskubėjo netoliese gyvenanti Donaldos sesuo Milita – apie nelaimę jai pranešė D.Dimšienė. Netrukus po to – medikai ir policija.
Į Jonavą iš Kauno Donalda su Ignu sugrįžo iš karto, išgirdę apie nelaimę. Per tą laiką Ervinas jau buvo išvežtas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių.
Avarija nutiko po to, kai iš treniruotės grįžtantį Erviną kito vaiko mama parvežė iki Lakštingalų rajono. Taip būdavo dažnai – kartais Erviną ir jo draugą po treniruotės parveždavo Donalda, kartais abu vaikus paimdavo jo draugo mama.
Prie perėjos praleisti berniuko sustojo du automobiliai. Tačiau tada atlėkęs taksi automobilis liudininkų akyse tiesiog partrenkė vaiką.
Iš karto po avarijos šoko ištikta moteris apie nelaimę telefonu pranešė D.Dimšienei.
Reanimobilio laukė dvi valandas
Žinia, kad eismo įvykio metu sužalotas Ervinas, netruko pasklisti ir tarp jonaviečių. Dimšų šeima gyvena aktyvų gyvenimą, dalyvauja renginiuose, aktyviai leidžia laisvalaikį, todėl Jonavoje juos pažįsta daugelis.
Tačiau šią vasarą aktyvų jonaviečių gyvenimą pakeitė kova dėl sūnaus gyvybės. „Aš esu stipri, bet aš pavargusi“, – neseniai savo socialinio tinko paskyroje pasidalino D.Dimšienė.
Tiek mama, tiek tėtis ligoninėje leidžia ir dienas, ir naktis.
„Tu supranti, kaip gerai gyveni, kol nepatenki į reanimaciją. Čia viskas apsiverčia. Aplinkui – verkiantys ir laukiantys žmonės. Keista, kad tokioje vietoje nėra psichologo – jo čia tikrai reikia“, – sakė D.Dimšienė.
Pirmą pagalbą Ervinui suteikė Jonavos ligoninės reanimacijos skyriaus medikai. Į ligoninės priėmimo skyrių berniukas buvo atvežtas jau ištiktas komos.
Stabilizavus jo būklę, reanimobiliu jis pervežtas į Kauną. Tačiau reanimobilio teko laukti net dvi valandas.
„Taip sutapo, kad tuo pačiu laiku Kauno apskrityje buvo dar viena didelė avarija, iš kur taip pat vežė sužeistus žmones. Nustebino ir tai, kad visoje Kauno apskrityje tą vakarą buvo tik du reanimobiliai. Tos dvi laukimo valandos mums buvo tikras pragaras“, – pasakojo D.Dimšienė.
Kauno klinikose tą patį vakarą Ervinui atlikta operacija. Ji truko kelias valandas. Vėliau prasidėjo laukimo laikas.
Pirmą kartą suspaudė mamos ranką
Su komos ištiktu vaiku tėvai nuolat bendravo. „Tai ir yra žadinimas iš komos – bendravimas. Kartais jis pajudindavo ranką, kartais bandydavo skleisti garsus – lyg rėktų“, – sakė Donalda.
Pabudimas iš komos, pasak D.Dimšienės, ilgas, reikalaujantis daug kantrybės ir darbo procesas. Prieš savaitę Ervinas pirmą kartą į savo delną paėmė mamos ranką ir ją suspaudė.
„Kai jį maitinu, jam reikia sakyti paprastus dalykus – išsižiok, prispausk lūpomis maistą. Jis viską, viską turi mokytis iš naujo. Mus jis atpažįsta, tačiau kalbėti dar negali. Rodom jam šeimos nuotraukas, įvairius piešinius, mėgstamus daiktus, žaislus. Paprastas rankos pakėlimas iš jo pareikalauja daug jėgų, ir pavargęs jis vėl nugrimzta į miegą“, – sakė D.Dimšienė.
Jonaviečiai dėkingi Kauno vaikų intensyvios terapijos skyriaus, neurochirurginio skyriaus bei reabilitacijos ligoninės personalui, kurie Ervinu rūpinasi kaip savu vaiku ir žada jį pastatyti ant kojų.
„Dėmesio čia – labai daug“, – sakė D.Dimšienė.
Dėl sūnaus priežiūros dirbti nebegalinti D.Dimšienė ligoninėje leidžia ir dienas, ir naktis. Iš karto po įvykio prie sūnaus ji budėjo kartu su vyru.
„Bet vėliau nutarėme, kad jis nebus čia nuolat – negalime abu būti be darbo, mat išlaidų yra ir gyventi reikia“, – sakė moteris.
Jonaviečiai sako girdėję pačių įvairiausių kalbų, tarp jų – ir apie vaiko mirtį. „Kartą pašnekovės draugė neištvėrė ir nutraukė kirpėjos ir jos klientės pokalbį, kurios kalbėjo visiškai nežinodamos situacijos. Tada kirpėja ėmė teisintis, kad jai pasakė kita klientė, kuriai pasakė dar kažkas. Nekalbėkite to, ko nežinot. Kalbos labai skaudina“, – sakė D.Dimšienė.
Po nelaimės taksistai nepasimokė
Jonaviečiai teigia, kad netrukus po nelaimės patys susisiekė su miesto reikalų komiteto pirmininku Erlandu Andrejevu, prašydami spręsti eismo saugumo spragas Žemaitės gatvėje.
„Esame dėkingi už įrengtus kalnelius – jų čia reikėjo. Kai paskambinome E.Andrejevui, savivaldybėje jau buvo sušauktas skubus pasitarimas ir ši problema išspręsta“, – teigė I.Dimša.
Tačiau tiek Donalda, tiek Ignas mato ir kitą problemą – greičio kontrolės nebuvimą Jonavos mieste ir rajone.
Tačiau tiek Donalda, tiek Ignas mato ir kitą problemą – greičio kontrolės nebuvimą Jonavos mieste ir rajone.
„Kaip dažnai greitį tikrina pareigūnai, kodėl ypač taksi automobiliai važinėja tokiu greičiu?“ – retoriškais klausė sutuoktiniai.
Neseniai, kai Donalda ir Ignas buvo Jonavoje, o prie Ervino budėjo artimieji, jiems patiems teko važiuoti su taksi.
„Artėdami prie tos vietos mes kalbėjomės, kad gerai, jog įrengė tuos kalnelius. Tada taksistas, nemažindamas greičio, jais tiesiog pralėkė. Ir pasakė, kad tais kalneliais galima praskristi. Aš nesusilaikiau. Pasakiau, kad dėl panašaus taksisto elgesio buvo sunkiai sužalotas mano sūnus“, – sakė D.Dimšienė.
Sutuoktinių teigimu, net po nelaimės, sukrėtusios daugelį jonaviečių, taksistai nepasimokė, o jų greičio kontrolė greičiausiai patikėta jų pačių sąžinei.
„Ar neturėtų tai kontroliuoti policijos pareigūnai, nes akivaizdu, kad vairuotojai net ir prieš perėjas greitį viršija dažnai, pagaliau – kiek taksistų dėl viršyto greičio yra nubausta?“ – kalbėjo sutuoktiniai.
Donaldos ir Igno Dimšų šeima prašo atsiliepti keleivius, kurie važiavo jų sūnų partrenkusiu taksi automobiliu. Tėvai prašo parašyti jiems el.paštu ignelis@gmail.com.
