Nors aštuonių vyrų portretų koliažas internete matyti jau mažiausiai keletą mėnesių, jis aktyviai imtas platinti artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kur Ukraina tikisi išgirsti kvietimą jungtis prie organizacijos. Portretais su komentaru apie nacistinės Vokietijos karių karjerą dalijasi ir socialinių tinklų vartotojai iš Lietuvos.
NATO sukūrė naciai?
Nacių kariškių nuotraukomis su jų pavardėmis neseniai pasidalijusi „Facebook“ vartotoja prie atvaizdų pakomentavo: „Kas yra NATO? Nacių aljansas, siekiantis atkeršyti už pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare.
Prie šio Aljanso įkūrimo iš pradžių prisidėjo nacių nusikaltėliai. Jie netgi užėmė aukštas pareigas.“
Toliau surašytos vyrų pavardės ir kokias pareigas bei kada jie ėjo NATO.
Įrašas baigtas pastraipa, pavadinta nuomone: „Jei ukrofašistai tikisi pakartoti hitlerininkų likimą užimdami aukštus postus kokiame nors Vakarų aljanse, jie labai klysta.
Šias bioatliekas arba likviduos jų amerikiečių vaduotojai „X“ valandą, kai bus galutinai baigtas Ukrainos projektas, arba tarptautinis tribunolas nuteis juos kaip karo nusikaltėlius, arba tiesiog bus sunaikinti per SVO (tai yra „specialiosios karinės operacijos“ pavadinimo rusų kalba sutrumpinimas red. past.)“.
Galiausiai nurodyta, kad tekstas paimtas iš „Telegram“ kanalo „PeachBlossom Real Stories“.
Rusiškai surašyto teksto „Facebook“ jau nebėra, tačiau išlikusi jo suarchyvuota kopija.
Atvirkštinė vaizdo paieška rodo, kad šiuo koliažu jau keletą mėnesių aktyviai dalijamasi socialinių tinklų paskyrose ir rusų, ir kitomis kalbomis. Jį lydi identiškas arba panašus tekstas.
Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose „Vkontakte“ ir „Odnoklassniki“, šiame tinklaraščio įraše paaiškinta, kuo nuotraukose matomi asmenys užsiėmė per karą ir kokias pareigas ėjo NATO.
Šiame įraše „Twitter“ aiškinama, kad JAV kartu su sąjungininkėmis Jungtine Karalyste ir Prancūzija vadovavo NATO kūrimui, užuot suėmusios, įkalinusios ir patraukusios baudžiamojon atsakomybėn nacių karo nusikaltėlius: „Vakarų imperialistinės valstybės pasirinko šiuos nacius paskirti NATO ir jos ginkluotųjų pajėgų vadovais.“
„Naciai ir NATO, štai su kuo susiduria Vladimiras Putinas“, tvirtinama dar viename įraše „Twitter“ greta koliažo. Rusijos stačiatikių bažnyčia viešai pareiškė, kad Ukrainos valdžia prieš rusus naudoja „raganas ir šėtoniškas apeigas“. Stačiatikių šventikas Andrijus Tkačiovas sako, kad „Ukrainai nelieka nieko kito, kaip tik prašyti demonų pagalbos“.
Žemiau publikuojamos kelios nuotraukos su ukrainiečių naudojamais ženklais, kurie esą įrodo jų sąsajas su nacizmu.
Kėsinosi į Adolfą Hitlerį
Jau pačiame koliaže po nuotraukomis nurodytos ne tik vyrų pavardės, bet ir ką jie veikė nacistinėje Vokietijoje bei po to NATO. Tekstais, prirašytais prie šių atvaizdų, bandoma sudaryti įspūdį, esą NATO sukūrė ir vėliau joje vadovaujančias pareigas ėjo naciai, netgi nacių nusikaltėliai.
Bet socialinių tinklų vartotojai savo komentaruose nepaaiškina, tai nenurodyta ir pačiame koliaže, kokius konkrečiai karo nusikaltimus įvykdė šie asmenys, ar jie už tai buvo nuteisti.
Kadangi visų kariškių pavardės nurodytos, nesunku informacijos apie juos rasti internete ir išsiaiškinti, ką jie iš tiesų veikė Vermachte ir kodėl vėliau padarė karjerą Aljanse.
Pirmasis šioje kompanijoje Adolfas Heusingeris (1897-1982), kuris organizacijoje 1961-1964 m. buvo Karinio komiteto pirmininkas. Jo karinė karjera iki tol apėmė net keturias valstybes: Vokietijos imperiją, Veimaro respubliką, nacių Vokietiją ir Vakarų Vokietiją.
1938-1944 m. pulkininkas leitenantas tarnavo kaip operacijų vadas nacių ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe, o porai savaičių net buvo pakeitęs generalinio štabo vadą, kai šis pasitraukė dėl sveikatos problemų. Tad jo pareigos koliaže nurodytos netiksliai, jis nebuvo generalinio štabo vadas, tik trumpai ėjo šias pareigas.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje A.Heusingeris tapo operacijų padalinio vadu – trečiu pagal hierarchiją asmeniu kariuomenėje. Nors vėliau buvo pakeltas iki generolo leitenanto, naciai neilgai buvo juo patenkinti – 1944 m. karininką suėmė gestapas.
A.Heusingeris buvo įtartas dalyvavimu Liepos 20-osios sąmoksle, per kurį planuota nužudyti A.Hitlerį. Įrodymų nebuvo rasta, todėl po kelių mėnesių jis atgavo laisvę, bet neilgam, mat 1945-ųjų gegužę atsidūrė sąjungininkų nelaisvėje, turėjo liudyti Niurnbergo tribunole. Kaltinimai karininkui nebuvo pateikti, nes nerasta įrodymų, kad jis prisidėjo prie karo nusikaltimų vykdymo.
1950-aisiais jis tapo pirmojo Vakarų Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio patarėju karybos klausimais. Po penkerių metų sukūrus kariuomenę – Bundeswehr, A.Heusingeris grįžo į karinę tarnybą, buvo paskirtas Karinės vadovybės tarybos pirmininku, o netrukus – ginkluotųjų pajėgų vadu, tada – kariuomenės generaliniu inspektoriumi ir ėjo šias pareigas iki 1961 m., kai tapo NATO karinio komiteto pirmininku.
Kita – generolo Hanso Speidelio (1897-1984), vieno pagrindinių Vakarų Vokietijos karinių vadų Šaltojo karo pradžioje nuotrauka. Jis taip pat kovojo Pirmajame pasauliniame kare, paskui tapo profesionaliu kariu. Antrojo pasaulinio karo metais karininkas dirbo feldmaršalo Erwino Rommelio štabo viršininku, 1944 m. buvo paaukštintas iki generolo leitenanto.
Kaip tik H.Speidelis dalyvavo sąmoksle nužudyti fiurerį, jam buvo pavesta užverbuoti E.Rommelį pasipriešinimui. Sąmokslui žlugus, gestapas jį suėmė. H.Speidelis sugebėjo pabėgti ir slapstėsi netoli Bodeno ežero, kur paskutinėmis karo dienomis jį suėmė prancūzų kariai. Jis buvo vienintelis iš svarbiausių sąmokslo veikėjų, išgyvenusių karą.
H.Speidelis buvo bene pagrindinis Bundesvero kūrėjas ir svarbus Vokietijos perginklavimo, integracijos į NATO, tarptautinių derybų dėl Europos ir Vakarų bendradarbiavimo gynybos srityje šeštajame dešimtmetyje veikėjas.
1957-1963 m. jis buvo Sąjungininkų sausumos pajėgų Vidurio Europoje vadas, vėliau – Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto prezidentas.
Vyko ir pilotų maištas
Toliau rikiuojasi Johannesas Steinhoffas (1913-1994), oro pajėgų (Luftwaffe) naikintuvų asas, Vokietijos generolas ir NATO pareigūnas. Jis buvo vienas iš nedaugelio Luftwaffe lakūnų, išgyvenusių ir skraidžiusių visą karo laikotarpį, kol nepavykusio pakilimo metu smarkiai apdegė. J.Steinhoffas buvo vienas iš daugiausiai pergalių (176 sunaikinti lėktuvai) pasiekusių pilotų.
Karo pabaigoje lakūnas dalyvavo vadinamajame naikintuvų pilotų maište, kai keli aukšto rango karinių oro pajėgų karininkai stojo prieš oro pajėgų vyriausiąjį vadą Hermaną Goeringą.
Naujoji Vakarų Vokietijos laikinoji vyriausybė pakvietė J.Steinhoffą atkurti Luftwaffe NATO sudėtyje, galiausiai jam buvo suteiktas generolo laipsnis. 1960 m. jis tapo Vokietijos kariniu atstovu NATO kariniame komitete, 1965-1966 m. ėjo NATO sąjungininkų oro pajėgų Vidurio Europoje vado pareigas, vėliau kurį laiką dirbo karinių oro pajėgų inspektoriumi, o 1971-1974 m. vadovavo NATO kariniam komitetui.
Išėjęs į pensiją, J.Steinhoffas tapo populiarių knygų apie Vokietijos karinę aviaciją Antrojo pasaulinio karo metais ir to meto visuomenės išgyvenimus autoriumi.
Viršutinę eilę baigia Johannas von Kielmanseggas (1906-2006), Vokietijos generalinio štabo karininkas Antrojo pasaulinio karo metais, vėliau – Bundesvero generolas.
Taip pat skaitykite: Nepaisant ryšių su naciais – į svarbias pareigas: kaip šie asmenys taip iškilo?
Antrojo pasaulinio karo metais J.Kielmanseggas pirmiausiai tarnavo įvairiose divizijose, štabo pulkuose ir frontuose Lenkijoje, Prancūzijoje bei Rusijoje. 1944 m. gegužę jis gavo pulkininko laipsnį, o po poros mėnesių buvo suimtas kaip Liepos 20-osios sąmokslo bendrininkas, bet netrukus paleistas dėl įrodymų trūkumo.
Po karo J.Kielmanseggas iš pradžių atsidūrė britų, vėliau – amerikiečių nelaisvėje, bet 1946 m. gegužę buvo paleistas. Įsidarbino sunkvežimio vairuotoju ūkyje, kurį laiką dirbo žurnalistu, leidyklos asistentu.
1950 m. vyras buvo paskirtas dirbti į Blanko biurą (taip vadinta įstaiga, vėliau tapusi Gynybos ministerija), po kelerių metų tapo karinės politikos sekretoriumi, nacionalinės gynybos generalinio direktoriaus pavaduotoju. Tuo metu jis grįžo į tarnybą ginkluotosiose pajėgose, gavo brigados generolo laipsnį, o 1955-1958 m. ėjo nacionalinio karinio atstovo pareigas Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojoje vadavietėje (SHAPE).
Vėliau J.Kielmanseggas užėmė įvairias pareigas Vokietijos kariuomenėje, kol pradėjo dirbti NATO. 1967 m. generolas buvo paskirtas NATO pajėgų Vidurio Europoje vyriausiuoju vadu.
Netekęs rankos kariauti nebegalėjo
Apatinėje portretų eilėje – pareigas vienas po kito ėję NATO sąjungininkų pajėgų Vidurio Europoje vyriausieji vadai. Ją pradeda generolas Ernstas Ferberis (1914-1998), vadu buvęs 1973-1975 m.
Kaip kuopos vadas kariškis dalyvavo įsiveržime į Lenkiją, kuriuo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, įvairiuose kituose puolimuose. Vėliau buvo Generalinio štabo karininkas, trumpai ėjo bataliono vado pareigas, dirbo kariuomenės vyriausiosios vadovybės organizaciniame skyriuje.
Karo pabaigoje karininkas pateko į amerikiečių nelaisvę, bet jau 1945 m. rudenį buvo paleistas. Po to keletą metų jis buvo vadinamosios Gehleno organizacijos, būsimosios Federalinės žvalgybos tarnybos pirmtakės, narys.
Turėdamas patirties kariuomenės vadovybėje, E.Ferberis buvo paskirtas personalo karininku Blanko biure. 1955 m. sukūrus Bundesverą, jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis, 1971 m. paskirtas kariuomenės inspektoriumi. Po poros metų G.Ferberis tapo generolu ir perėmė NATO sąjungininkų pajėgų Vidurio Europoje vyriausiojo vado pareigas Brunssume (Nyderlandai).
1975-aisiais pareigas iš jo perėmęs Karlas Schnellis (1915-2013) taip pat minimas koliaže. Jis irgi buvo Luftwaffe asas. Piloto sąskaitoje – 72 pergalės ore per daugiau kaip 500 kovinių skrydžių.
Naujai sukurtose Vokietijos ginkluotosiose pajėgose 1956 m. tarnybą pradėjęs K.Schnellis tapo karininko padėjėju Kariuomenės štabo skyriuje, kuris buvo atsakingas už lauko kariuomenės logistiką. Po beveik dešimtmečio jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis. Dar po kelerių metų karininkas pradėjo eiti pareigas Aljanse, kol galiausiai tapo NATO sąjungininkų pajėgų Vidurio Europoje vyriausiuoju vadu.
Nuo 1977 m. šias pareigas ėjo generolas Franzas Josephas Schulze (1918-2005) dar vienas Antrojo pasaulinio karo metų Luftwaffe pilotas. Pasibaigus karui jis keletą mėnesių laikytas britų nelaisvėje, vėliau studijavo teisę, įgijo auditoriaus specialybę.
Praėjus kone dešimtmečiui po karo pabaigos F.J.Schulze prisijungė prie Bundesvero, netrukus užsitarnavo majoro laipsnį ir atsidūrė kariuomenės jungtiniame štabe Bonoje. 1965 m. pradėjo karjerą NATO, kol 1977 m. jis buvo paskirtas NATO sąjungininkų pajėgų Vidurio Europoje vyriausiuoju vadu.
1979 m. šias pareigas perėmė Ferdinandas von Sengeris und Etterlinas (1923-1987). Kariu jis tapo jau vykstant Antrajam pasauliniam karui, dalyvavo užpuolant SSRS, kovėsi Stalingrado mūšyje, kur buvo sužeistas ir evakuotas į Vokietiją.
Vėliau leitenantas buvo perkeltas į šiaurės Italiją, bet galiausiai vėl atsidūrė Rytų fronte netoli Kyjivo. Sovietams stumiant nacių kariuomenę į Rumuniją, per mūšį prie Kišiniovo buvo vėl sužeistas ir neteko dešinės rankos.
Vos 21-erių F.Sengeris und Etterlinas nebegalėjo tiesiogiai dalyvauti mūšiuose, tad buvo paskirtas vieno generolo adjutantu. Eidamas šias pareigas jis taip pat trumpam pateko į amerikiečių nelaisvę. Vėliau jaunuolis baigė teisės studijas, apsigynė daktaro laipsnį, o 1956 m. grįžo į kariuomenę.
NATO jis pradėjo dirbti gana jaunas, bet po kurio laiko grįžo į Bundeswerą, kol 1979-aisiais NATO sąjungininkų pajėgų Vidurio Europoje vyriausiojo vado pareigose pakeitė F.J.Schulze.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Socialiniuose tinkluose platinamas aštuonių buvusių nacių kariškių, kurie vėliau užėmė aukštas pareigas NATO, portretų koliažas interpretuojamas klaidingai. Šiais atvaizdais ir juos lydinčiais komentarais bandoma sudaryti įspūdį, neva nacių veikėjai sukūrė Aljansą ir jame darė karjerą.
Šie vyrai buvo profesionalūs kariai, nepriklausė nacių partijai, kai kurie per karą niekuo nepasižymėjo, vienas buvo stipriai sužeistas ir gana greitai turėjo apleisti mūšio lauką. NATO pareigas jie gavo jau pabuvę Vokietijos kariuomenėje, padirbėję gynybos srityje ar net civilinėse pareigose.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
