Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad stabdant smurtą ir patyčias ypač svarbus visos visuomenės įsitraukimas. Žeminimo kultūra plačiai išsikerojusi ne tik mokyklose, šeimose, bet ir įstaigose, viešojoje erdvėje. Todėl prezidentė ragina nebūti abejingiems ir reaguoti į bet kokias smurto apraiškas. Jos teigimu, tik tada, kai nebijosime parodyti nepritarimo žeminančiam elgesiui ar suteikti pagalbą nukentėjusiam nuo patyčių, galėsime pažaboti dabar siaučiančią smurto epidemiją.
„Lyginant su kitomis Europos ir Šiaurės Amerikos šalimis, Lietuvoje patyčių paplitimas tarp paauglių yra didžiausias. Patyčios jau daug metų yra vienas dažniausių sunkumų, dėl kurio vaikai ir paaugliai skambina arba rašo į „Vaikų liniją“. Praėjusiais metais beveik ketvirtadaliu išaugo skambučių skaičius patyčių tema – „Vaikų linijos“ konsultantai apie patyčias su vaikais kalbėjosi 3365 kartus, parašė 116 laiškų“, – teigia emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ vadovas dr. Robertas Povilaitis.
Miestų erdvėse pasirodę gėlėmis dekoruoti plakatai „Matai tik tai, ką nori matyti“ skatina visuomenę pažvelgti giliau ir įdėmiau, pamatyti tai, ką slepia fasadinė vaikų elgesio pusė, išgirsti ir sužinoti, kaip iš tikrųjų jaučiasi ir savo aplinkoje elgiasi vaikas.
Antrąja iniciatyva „Blogų vaikų nebūna“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, kaip kiekvienas elgiamės su vaikais, ypač su savo vaikais šeimos aplinkoje: kokiu tonu, balsu ir emocija su jais bendraujame.
„JCDecaux Lietuva“ vadovei Žanetai Fomovai asmeniškai teko susidurti su šia problema, kai pajuto, jog pradėjo keistis jos sūnaus elgesys, kad jis vengia eiti į mokyklą, tapo apatiškas ir liūdnas. Teko nueiti ilgą kelią – kalbėtis su mokytojais, psichologais, ieškoti mokslinės literatūros, pergalvoti savo elgesį, kol suvokė priežastis ir rado sprendimo būdus. Moters teigimu, apie tai būtina kalbėti viešai, nes taip galima greičiau atpažinti netoleruotiną elgesį, pagelbėti vieni kitiems.
Be įsišaknijusios patyčių kultūros Lietuvoje smarkiai paplitęs psichologinio smurto reiškinys. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje 87 proc. šeimų susiduria su psichologinio smurto problema. Specialistų teigimu, tikėtina, kad mokantis atpažinti šį reiškinį ir pradėjus kalbėti apie tai garsiai, statistika būtų dar liūdnesnė.
„Mes visi dalyvaujame daugybėje profesinių mokymų ir tobulėjimo programų, tačiau bendravimą su vaikais suvokiame kaip duotybę. Psichologinis smurtas yra visos visuomenės problema, todėl šia iniciatyva skatiname tėvus ir mokytojus domėtis, atkreipti dėmesį ir, svarbiausia, prašyti pagalbos, pastebėjus, kad keičiasi vaiko elgesys“, – sako Ž.Fomova, pabrėždama, kad yra įvairių nemokamų programų ir kursų šeimoms, kurie skirti psichologinio smurto atpažinimui ir prevencijai.
Kartu su fotomenininke Audra Vau buvo fotografuojami vaikų portretai, siekiant perteikti psichologinio smurto nuotaiką ir atkreipiant dėmesį į žodžius ir elgesį, kuris turi stiprų neigiamą poveikį. „Fotografijos labai jautriai paliečia problemas ir kalba apie dalykus, kurių akivaizdžiai nematome. Supratome, kiek daug mūsų visuomenė dar nežino ar nenori žinoti, suprasti“, – teigia Ž.Fomova.
Idėjos autorės įsitikinusios, kad blogų vaikų nebūna, jie visi unikalūs, tačiau nemokėjimas prieiti prie vaiko sukuria dideles kliūtis jo asmenybės raidai.
Abi socialinės akcijos bus eksponuojamos daugiau nei 350 vitrinų ir transporto laukimo paviljonų 6-iuose didžiausiuose Lietuvos miestuose iki birželio 1 d., Tarptautinės vaikų gynimo dienos.
