Diskusijos dalyviai konstatavo, kad informacinio karo koncepcijos išgryninimas šiuolaikiniame globaliame pasaulyje įgyja didžiulę teorinę ir politinę reikšmę. Šiandien, kai žiniasklaida bei informacinės sistemos daro didelę įtaką pasaulio kultūrinei, ekonominei bei politinei sferoms, informacinio karo fenomenas tampa aktualus tiek per rinkimų kampanijas, tiek politinių galių rungtyje, tiek ir geopolitinių žaidimų erdvėje.
Diskusijoje pranešimą skaitęs prof. G.Mažeikis atskleidė, kaip valstybės sistemai priešintis ima gaujų principu besiformuojantys ir politinius tikslus realizuojantys judėjimai, pavadinti Deleuze'o sukurtu terminu „karo mašinos“.
Šios natūraliai susikuriančios ir amorfiškos struktūros turi galią ne tiek bandydamos užkariauti valdžią, kiek siekdamos sutriuškinti jau esamą. Labai panašiai elgiasi ir kai kurie Lietuvos judėjimai, kurių veikloje galima pastebėti tik griaunančią kritiką be siekio iš naujo ar kitaip struktūruoti valdžią.
Doc. K.Šerpetis, kalbėdamas apie informacinį saugumą, pabrėžė, kad globalinė tarpusavio priklausomybė išryškina visų rūšių ir tipų karų ir konfliktų neproduktyvumą bei jų tradicinių siekių efemeriškumą
Dr. N.Maliukevičius pademonstravo, kaip Rusijos analitikai bei politinės sistemos vis daugiau dėmesio skiria švelnioms, nekonfliktinėms galios panaudojimo priemonėms. Anot jo, kryptingos ir emociškai bei informatyviai suderintos priemonės leidžia pajungti ištisas kultūrines ar tautines bendruomenes Rusijos interesams.
Dr. A.Šuminas bei jo kolega K.Strumskis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ir Lenkijos konfliktinio komunikavimo vaizdas yra kitaip atspindimas Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidoje. Lenkijoje dėmesys Lietuvos tautinėms mažumoms nėra taip akcentuojamas, kaip mes regime ir vertiname Lietuvoje. Diskusijos pabaigoje doc. A.Nugaraitė suformulavo Informacinės doktrinos poreikio Lietuvai reikšmes ir parodė realiai esančią situaciją – dalis politikų ir valdininkų ją mato kaip užribio problemą ar veiksmą, kuris būdingas tik žiniasklaidai ar grynai politinėms struktūroms.
