Debatuose kandidatų buvo teiraujamasi, kaip jie Europos Parlamente siektų užtikrinti Lietuvos saugumą ir atgrasyti Rusiją, taip pat siekta atskleisti jų požiūrį į galimą Amerikos atsitraukimą.
Dauguma politikų pasisakė už Europos gynybos pajėgumų stiprinimą, tačiau diskusijose dėl karo Ukrainoje ir Amerikos požiūriai išsiskyrė.
Pirmieji debatai: žiūrėti portale ir žiūrėti jutube
Antrieji debatai: žiūrėti portale ir žiūrėti jutube.
Žemiau pateikiame jų aprašymą.
Pirmieji debatai
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąrašo lyderis Artūras Paulauskas teigė palaikantis Europos Sąjungos gynybos sąjungos stiprinimą, bendros kariuomenės kūrimą ir migrantų stabdymą pasienyje. Jo teigimu, visi europarlamentarai turi siekti Ukrainos pergalės.
„Europos Sąjunga gynybos srityje ilgą laiką labai lėtus žingsnius darė ir šiandien dar vėluojame, bet mūsų visų tikslas yra užtikrinti, kad Ukrainoje būtų galima pasiekti pergalę ir kad Ukrainos žmonės nežūtų šitame bjauriausiame šio šimtmečio kare“, – kalbėjo A.Paulauskas.
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad lietuviai ir kitų regiono šalių politikai privalo spausti Vakarų europiečius sparčiai ginkluoti Ukrainą.
„Ar Vakarų europiečiai pasimoko iš savo klaidų, kai pradžioje davė tik šalmus ir liemenes, bet ne „Leopardus“ ir „F-16“. Karas jau galėjo būti pasibaigęs, o šiandien Europa dar stovi ant galimo karo slenksčio“, – teigė E.Gentvilas.
Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, debatuose pakeitęs paskutinę minutę atsisakiusią dalyvauti Viliją Blinkevičiūtę, teigė, kad gynyba ir saugumas negali būti atskiriami nuo socialinių klausimų.
„Gynyba ir saugumas susiję su žmonių pragyvenimo lygio kėlimu ir jų socialiniu netikrumu. Saugumas yra kompleksinis. Gynybos ir saugumo sąjungos kūrimas turi būti taip pat suderintas su visu socialinės Europos paketu“, – kalbėjo V.P.Andriukaitis.
„Valstiečių“ vedlys Aurelijus Veryga teigė, kad Lietuva ir visa Europa privalo labiau padėti Ukrainai, kad Kremlių sustabdytų ten, bet kartu turi būti pasirengusi ir pati kovoti su agresore Rusija.
„Europa privalo susitelkti ir padaryti tai, ko iki šiol nesugebėjo padaryti, padėdama Ukrainai, kad ji sustabdytų didžiausią mūsų grėsmę ten, kad priešas neatkeliautų į Europą ir čia nereikėtų gintis. Bet Europa privalo būti pasiruošusi ir tam, didindama ir savo pačios gynybos pajėgumus“, – teigė jis.
Laisvės partijos atstovas Dainius Žalimas sakė, kad Europos Parlamente dirbtų ties tuo, kad įšaldytas Rusijos turtas galėtų būti nukreiptas Ukrainos reikmėms, Vladimiras Putinas stotų prieš tarptautinį tribunolą, o iš bendro Europos Sąjungos biudžeto būtų finansuojama bendra oro gynyba.
„Mes turime 200 mlrd. eurų Europoje įšaldytų Rusijos aktyvų. Turime surasti teisinių būdų, kaip juos nukreipti Ukrainos reikmėms“, – kalbėjo D.Žalimas. Jis taip pat pridūrė, kad kovojant su „rašizmo ideologija“ būtina rūpintis demokratija ir žmogaus teisėmis.
Lietuvos regionų partijos atstovas Stasys Jakeliūnas teigė, esą Ukrainą užpuolusi Rusija buvo iš dalies dėl to išprovokuota NATO plėtros perspektyvų, o karu suinteresuota JAV karinė pramonė.
„Tai nėra tik Kremliaus nusikalstama agresija prieš Ukrainą. Tai yra ir Jungtinių Amerikos Valstijų gilūs komerciniai karinės pramonės interesai“, – teigė jis. Pasak S.Jakeliūno, karinio sprendimo konflikte nėra, todėl būtina greičiau pradėti derybas.
Kiti kandidatai sukritikavo tokias nuostatas. D.Žalimas teigė, kad tokios kalbos primena agresoriaus teisinimą. A.Paulauskas sakė, kad nuolaidžiavimas Rusijai reikš, kad toks elgesys taps norma, V.P.Andriukaitis akcentavo, kad sienų neliečiamumas yra kertinis tarptautinės teisės principas.
E.Gentvilas atkreipė dėmesį, kad V.Putino ultimatume prieš karą buvo kalbama ne tik apie Ukrainą – Maskva reikalauja, kad NATO išvestų pajėgas ir iš visos rytų Europos, įskaitant Lietuvą.
Debatų metu kandidatų taip pat buvo paklausta jų vertinimo, kuris kandidatas į JAV prezidentus – Donaldas Trumpas ar Joe Bidenas – būtų naudingesnis Lietuvai ir Europai. S.Jakeliūnas ir A.Veryga pasirinko D.Trumpą, o D.Žalimas, A.Paulauskas, V.P.Andriukaitis ir E.Gentvilas – J.Bideną.
D.Žalimas ir A.Paulauskas teigė, kad D.Trumpas nepripažįsta teisinės valstybės principo, o V.P.Andriukaitis sakė, kad jis nusistatęs prieš Europą. Savo ruožtu A.Veryga gyrė D.Trumpo nuopelnus spaudžiant Europą didinti išlaidas gynybai.
-
Kaip kiekvieno EP rinkimų sąrašo lyderis atsakė į 20 klausimų apie Europą – tiek rimtų, tiek lengvų?
-
Ar žinote visų Europos Parlamento rinkimų sąrašų lyderius?
-
Penki svarbūs sprendimai, kuriuos per kadenciją priėmė Europos valdžia: poveikį jaučiame visi
-
Pinigai už įtaką ir šnipinėjimas ne tik Kremliui: trys skandalai, sukrėtę Europos Parlamentą
-
Žiniasklaida: Rusija vykdė vieną didžiausių Europoje politikų papirkinėjimo operacijų
-
„Politico“ prognozuoja, kurie Lietuvos politikai bus išrinkti į Europos Parlamentą: yra netikėtų pavardžių
-
Daugiau nei milijonas eurų: politologas paaiškino, kokią įtaką EP rinkimams gali padaryti Rusijos dezinformacija
-
R.Vilpišauskas: ES kritikuoti tikrai yra už ką, bet su ja kur kas geriau nei be jos
Antrieji debatai
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vedlys Virginijus Sinkevičius teigė, kad „Europos Sąjunga turės tapti ne tik politine, ekonomine, bet ir gynybine sąjunga“ – tam būtinas ir bendras finansavimas, ir stipresnės europinės greitojo reagavimo karinės pajėgos.
„Būtinas bendras gynybos finansavimas. Tai leistų didinti bendrą gynybos suvokimą, užtikrinant, kad rytinė ES siena būtų tinkamai apsaugota. ES yra viena galingiausių pasaulio ekonomikų, ji turi turėti sienas, kurios būtų gerbiamos“, – teigė jis.
Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas teigė pasisakantis „už bendrą vieningą gynybinę politiką“ agresoriui atgrasyti. Pasak jo, Europos fondų pinigai turėtų būti skiriami ir civilinei saugai.
„Rusijos invazija į Ukrainą parodė, kad slėptuvės nėra pritaikytos“, – sakė jis.
Krikščionių sąjungos atstovas Algimantas Rusteika teigė, kad „prasidėjusiame pasaulio pasidalijime priklausome nuo bendrų struktūrų“.
„Europa turi finansuoti persiginklavimą, jeigu sugebėjo vakcinų pripirkti, kai buvo daug mažesnis pavojus“, – sakė jis.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo vedlys Andrius Kubilius pabrėžė, kad Europos saugumui būtina Ukrainos pergalė, o tam būtina burti bendraminčius.
„Lietuvos ir visos Europos Sąjungos pirmoji gynybos linija yra Ukraina. Raktas į mūsų saugumą yra Ukrainos pergalė. Tokia strategija turi apimti ir Europos Sąjungą, ir NATO, nes Ukrainos sėkmė gali lemti permainas Rusijoje“, – kalbėjo ekspremjeras.
Tautos ir teisingumo sąjungos atstovas Petras Gražulis didžiąją debatų laiko dalį kritikavo jų formatą ir kalbėjo pašalinėmis temomis, o saugumo tema pasisakė už paramą Ukrainai, gynybos išlaidų didinimą iki 2 proc. BVP ir „karo nekurstymą“.
„Kad konservatoriai nekurstytų karo, kad jie neprovokuotų Putino ir kad nedirbtų Rusijai, ką jie padarė su Baltarusija, kai įkišo Lukašenką į Putino glėbį“, – sakė P.Gražulis.
Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Radžvilas teigė, kad NATO išliks Lietuvos saugumo garantas, bet JAV tą vaidmenį atliks vis mažiau, nes pasaulio geopolitinės kovos galios centras kelsis į Ramųjį vandenyną.
„Europa turės prisiimti vis daugiau atsakomybės už savo saugumą (...). Būtina telkti Vidurio rytų Europos ir Skandinavijos šalių bloką, kuris spaustų keisti visą Europos Sąjungos politiką“, – sakė jis ir pridūrė, kad reikia siekti, jog ES finansuotų nacionalinių kariuomenių stiprinimą.
Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Ieva Budraitė sakė, jog būtina organizuoti bendrus ginkluotės įsigijimus, didinti finansavimą inovacijoms gynybos pramonėje, o Rusiją pažaboti atsisakant iškastinio kuro.
„Mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro yra tiesioginis Rusijos vykdomo karo finansavimas. Nuo karo pradžios ES sumokėjo Rusijai 200 mlrd. eurų, nes vis dar nemokame gyventi be anglies, gamtinių dujų ir naftos“, – sakė ji.
Taikos koalicija pasivadinusios politinės jėgos vadovas Mindaugas Puidokas teigė pasisakantis už diplomatiją, nes esą „pasaulis yra ant branduolinio karo ribos“, ir pranešė dalyvavęs Vengrijos premjero Viktoro Orbano surengtame vadinamajame „taikos žygyje“.
„Ginklavimosi varžybos privers prie dar didesnės eskalacijos“, – teigė jis.
Debatų dalyvių buvo paklausta, kas iš jų mano, kad Europos Sąjungoje turi būti sustabdyta Vengrijos balsavimo teisė. Už tai pasisakė A.Kubilius ir I.Budraitė.
Politologų vertinimas
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigė, kad iš pirmos grupės savo pozicija išsiskyrė S.Jakeliūnas ir jo rėmėjai – iš jų kai kurie kandidatą pasveikino rusiškiu šūkiu „ura“.
„Iš Sovietų Sąjungos gali išeiti, bet Sovietų Sąjunga ne iš visų politikų išeina“, – pridūrė ji.
Politikos ekspertė taip pat pabrėžė ir tai, kad daug kandidatų kalbėdami nutolsta nuo Europos Parlamento rinkimų konteksto ir kalba apie šalies vidaus reikalus.
Pasak R.Urbonaitės, debatai leido įžvelgti skirtumus tarp kandidatų per žmogaus teisių prizmę.
Filosofas, politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius savo ruožtu sakė, kad jį nustebino kandidatų vieningumas Ukrainos klausimu. Jo vertinimu, kaltinimai, kad kitą nuomonę išsakęs S.Jakeliūnas kalba Kremliaus žodžiais, buvo nekorektiški.
Viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė teigė, kad jai debatuose pritrūko kandidatų užtikrintų aiškių žinučių bei idėjų.
„Pirmiausia daugumai kalbėtojų trūksta aiškių žinučių su ta idėja, kuria jie nori vienyti savo rinkėją, vienyti žmones“, – kalbėjo N.Bliūdžiūtė.
