Anot pašnekovo, naujos nuostatos reikalingos, nes šiais metais Lietuvoje vyks Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimai: „Yra numatyta greito reagavimo procedūra, jeigu būtų kokios nors informacinės atakos, naudojant užsienio televizijos kanalus arba radijo stotis.“
Anot M. Martišiaus, naujoje direktyvoje yra numatyta, kad pakaks vieno pažeidimo, kad būtų sureaguota greitai.
„Pagal dabartinę susiklosčiusią tvarką, LRTK rusiškus kanalus su europietiška jurisdikcija galėdavo stabdyti tik esant trims pažeidimams per tam tikrą laikotarpį. Esant vienam pažeidimui, mes fiksuojame, kad jie nieko nedaro. Antras pažeidimas – bandome tartis su televizija, ir tik trečiuoju atveju galime imtis kokių nors veiksmų. Naujoje direktyvoje yra numatyta, kad esant būtinybei, jeigu kyla grėsmė nacionaliniam saugumui, užteks vieno pažeidimo ir bus kur kas greičiau sureaguota“, – tvirtina pašnekovas.
Paklaustas, kokią informaciją galima laikyti pavojinga, M. Martišius teigia, jog viskas priklauso nuo konteksto: „Yra įvairaus pobūdžio situacijų, kurios yra numatytos įstatymo ir galėtų būti laikomos grėsme nacionaliniam saugumui.“
Kaip pavyzdį incidentų, kurių siekiama išvengti, pašnekovas pateikia Latvijoje vykusio referendumo istoriją: „Prieš keliolika metų Latvijoje vyko referendumas, kurio metu per rusakalbę televiziją, registruotą Anglijoje, buvo pažeidinėjami Latvijos įstatymai, kišamasi [į referendumo eigą], buvo liepiama balsuoti. Buvo imtasi veiksmų, bet galutinis sprendimas priimtas tik praėjus pusantrų metų. Tam, kad tokios situacijos nepasikartotų, mes turėtume galimybę reaguoti greičiau.“
Visais atvejais atitinkamus pažeidimus fiksuos LRTK, tačiau, M. Martišius pabrėžia, tai nebus daroma nuolat, tik vykstant rinkimams.
„Jeigu netinkamą informaciją skleidžiantis kanalas yra ne iš Europos Sąjungos šalių, tokiu atveju, Lietuvos Respublikos teismas, įvertindamas komisijos sprendimą, per 72 val. turės pasakyti, ar tas sprendimas yra tinkamas. Kalbant apie europinius kanalus, LRTK sprendimus per mėnesį galės pakeisti Europos Komisija. [...] Bet aš noriu pasakyti, kad ši sistema nebus taikoma visą laiką, ją taikysime tik dabar. Galioja ta pati tvarka, kaip ir seniau, tik jeigu bus rinkimai ar kitokie įvykiai tada bus galima reaguoti gerokai greičiau“, – LRT RADIJUI akcentuoja M. Martišius.
