Likus mėnesiui iki Seimo rinkimų „Lietuvos ryto“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) balsuotų 15,1 proc. (liepos mėnesį – 17,6 proc.), už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 14,9 proc. (liepą – 17,2 proc.) rinkėjų.
Už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) savo balsą atiduotų 8,5 proc. (liepą – 7,1 proc.), o už „darbiečius“ – 8,4 proc. (liepos mėnesį – 6,2 proc.) apklaustų gyventojų.
Už Liberalų sąjūdį nurodė, kad balsuotų 5,5 proc. (liepą – 4,7 proc.) apklaustųjų.
Kaip rodo „Lietuvos ryto“ skelbiami reitingai, už partiją „Laisvė ir teisingumas“ balsuotų 3,8 proc. (liepos mėnesį – 3,7 proc.) visų apklaustų rinkėjų.
Skaičiuojant pagal jau apsisprendusius už ką balsuos per Seimo rinkimus rinkėjus, ši partija patektų į parlamentą, nes už ją balsuoti ketina 5,3 proc. nuo visų apsisprendusių apklaustųjų.
Už Lietuvos socialdemokratų darbo partiją balsuotų 3 proc. (liepą – 3,1 proc.), už Laisvės partiją – 2,5 proc. (liepą – 1,6 proc.), už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) – 2,5 proc. (liepą – 2,2 proc.), už Centro partiją-tautininkus – 1,9 (liepą – 1,6 proc.) visų apklausų rinkėjų.
Likusios septynios Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos sulauktų nuo 1,3 proc. iki 0,4 proc. rinkėjų balsų.
Kaip matyti iš „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos, už „Drąsos kelią“ balsuotų 1,3 proc., už Žaliųjų partiją – 1,2 proc., už Kartų solidarumo sąjungą-Santalką Lietuvai – 0,9 proc., už Nacionalinį susivienijimą ir Krikščionių sąjungą – po 0,7 proc., už Lietuvos liaudies partiją – 0,5 proc., už partiją „Lietuva – visų“ – 0,4 proc. apklaustų rinkėjų.
Didelio pokyčio nėra
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorės Ainės Ramonaitės teigimu, šie reitingai nieko labai naujo nepasako.
Tendencijos tokios pat, kaip ir buvo anksčiau.
„Keliais procentiniais punktais kai kas pamažėjo, kai kas – padidėjo, bet iš esmės viskas paklaidos ribose. Jokio didelio pokyčio nuo liepos mėnesio nematyti. Ir tas išsidėliojimas partijų išlieka beveik toks pat, kaip buvęs ir anksčiau“, – komentavo politologė.
Jokio didelio pokyčio nuo liepos mėnesio nematyti. Ir tas išsidėliojimas partijų išlieka beveik toks pat, kaip buvęs ir anksčiau.
Pagal „Vilmorus“ atliktą gyventojų apklausą, labiausiai nuo liepos padidėjo palaikymas Darbo partijai.
A.Ramonaitė nevertina to kaip šios politinės jėgos pagreičio. Ji minėjo, kad kitos paklausos ir anksčiau rodė, kad ši partija yra įsitvirtinusi ketvirtoje vietoje.
„Aš nemanyčiau, kad tai turėtų būti pradžia kažkokio dar didesnio kilimo, nes vis dėlto šita partija dabar turi pakankamai aiškias lubas. Ji yra viena iš tokių partijų, kuri turi tam tikrą nišą, tam tikrą specifinį elektoratą, bet visgi yra labai daug žmonių, kurie jos labai nemėgsta. Tai jiems nėra galimybių kažkaip labai išplėsti savo bazę. Be to, yra tas momentas, kad rinkėjai dar nežino, kad Viktoro Uspaskicho tai nebus sąraše. Ir, kai jie pamatys sąrašą be jo, tai gali irgi šiek tiek paveikti rinkėjų apsisprendimą į blogąją pusę“, – nurodė VU TSPMI profesorė.
Rinkėjai dar nežino, kad V.Uspaskicho tai nebus sąraše. Ir, kai jie pamatys sąrašą be jo, tai gali irgi šiek tiek paveikti rinkėjų apsisprendimą į blogąją pusę.
Komentuodama kiek padidėjusius LSDP reitingus, A.Ramonaitė pabrėžė, kad skirtumas nuo liepos mėnesio yra nedidelis.
„Visi, kas susidūrė su apklausomis, tikimybių teorija ir paklaidomis žino, kad negalima traktuoti to kaip kažkokio rimto pokyčio. Aišku, jeigu tai būtų kažkokia aiški tęstinė tendencija, tai gal ir galima būtų kalbėti apie pokytį, bet aš čia matau tam tikrus svyravimus daugiau. Jeigu pažiūrėtumėme skirtingų apklausų agentūrų rezultatus, tai vienur didesnis procentas, kitur – mažesnis. Kažkokios labai ryškios tendencijos aš čia irgi nematau iš tikrųjų“, – įvertino politologė.
Svyravimą A.Ramonaitė įžvelgia ir Liberalų sąjūdžio rezultate visuomenės nuomonės apklausoje.
Klausimas dėl Laisvės partijos esą įdomesnis, nes tai yra nauja partija.
„Yra labai įdomu, ar jos žinomumas didėja, ar nedidėja. Čia labai svarbu matyti tendenciją, nes aišku, kad nauja partija startuoja nuo žemo starto, todėl klausimas, kas toliau su ja vyksta. Pagal šitą apklausą, yra didėjimas, bet jis toks gana mažas: ir tie procentai maži, ir tas didėjimas mažas. Nors vėlgi kai kurios kitos apklausos rodo gerokai didesnį procentą šitai partijai“, – pastebėjo VU TSPMI dėstytoja.
Likimas nulemtas
Kaip rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa, rinkimuose dalyvaujančioms mažoms politinėms partijoms rinkėjai nereiškia didelio palaikymo.
A.Ramonaitės teigimu, šių partijų reitingai yra stabiliai maži.
Kartu mokslininkė pažymėjo, kad pagal tai, kaip skaičiuojami šie procentai, jie gal ne visai korektiškai atrodo lyginant su rinkimų rezultatais.
Ji atkreipė dėmesį, kad 18 procentų minėtoje apklausoje dalyvavusių žmonių atsakė nežinantys, už ką balsuos per rinkimus.
Rinkimų biuletenyje tokio atsakymo nėra. Neapsisprendę rinkėjai arba iš viso nedalyvaus rinkimuose, arba galbūt iki jų dar sugalvos, už ką balsuoti.
Anot A.Ramonaitės, tokias apklausas bandant lyginti su rinkimų rezultatais, reikėtų perskaičiuoti procentus ir skaičiuoti nuo tų, kurie žino, už ką balsuos. Tada, visai tikėtina, kad mažųjų partijų reitingas būtų kiek aukštesnis.
„Bet vis dėlto akivaizdu viena – kad šitų partijų, ypač kur mažiau nei 1 proc. surenka, manau, likimas kaip ir nulemtas. Liko jau tikrai mažai laiko ir, jeigu nepavyko iki šiol pramušti tų žinomumo ribų ir nepavyko pagauti pagreičio ir kad žmonės patikėtų, jog šita partija gali laimėti, tai, manau, nieko ir nebenutiks“, – pabrėžė A.Ramonaitė.
Akivaizdu viena – kad šitų partijų, ypač kur mažiau nei 1 proc. surenka, manau, likimas kaip ir nulemtas.
Tiesa, politologės teigimu, to negalima kalbėti apie LLRA-KŠS. Ji apklausose visada atrodo prasčiau, o rinkimuose pasirodo geriau.
Apklausos parodo ne viską
A.Ramonaitės teigimu, 2016 metų visuomenės nuomonės apklausų rezultatų suvestinę knygoje „Ar galime prognozuoti Seimo rinkimus?“ yra padaręs politologas Mažvydas Jastramskis.
„Ten buvo surinkti rezultatai ne iš vienos, o trijų apklausų, darytų maždaug mėnesį prieš rinkimus, ir palyginta su realiais rinkimų rezultatais. Matyti tam tikri skirtumai tarp skirtingų agentūrų darytų apklausų. Bet vis dėlto nė viena negalėjo taip tiksliai nuprognozuoti rinkimų rezultatų. Daugeliu atveju skirtumas tarp tikrojo rezultato ir apklausų buvo kokie 2–3 procentai. Bet labai ryškus buvo skirtumas su socdemais tuo atveju“, – priminė VU TSPMI profesorė.
Daugeliu atveju skirtumas tarp tikrojo rezultato ir apklausų buvo kokie 2–3 procentai. Bet labai ryškus buvo skirtumas su socdemais tuo atveju.
Prieš praėjusius Seimo rinkimus LSDP pirmavo apklausose. Socialdemokratai tuomet buvo valdančioji partija, bet, kaip sakė A.Ramonaitė, jautėsi tam tikras bendras nusivylimas ja.
Dalis rinkėjų, kurie partiją lyg ir labiau palaikė, nebuvo entuziastingi ir neatėjo į rinkimus.
Šį „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad Seimo rinkimuose nebalsuotų 8,5 proc. apklaustųjų.
„Nemažai žmonių, kurie nebalsuos. Tada klausimas yra, ką jie dabar sako, už ką balsuos. Nes čia yra tam tikras socialinis momentas, kad lyg negražu sakyti, jog nedalyvausiu, tai tu pasirenki kažkokią saugią opciją – maždaug tokią, kur čia gėdos nepadarysi sau, jeigu pasakysi, kad už tuos balsuosi. Bet realiai gal tu juos neypatingai palaikai. Tai, manau, buvo tas efektas, kad jau žvaigždė socdemų leidosi, bet žmonės dar iš inercijos sakė, kad balsuos, nors iš tikrųjų neturėjo didelio entuziazmo už juos balsuoti“, – teigė politologė.
A.Ramonaitė nesiėmė vertinti, ar galėtų panašus efektas būti su valdančiaisiais „valstiečiais“. Tačiau, jos manymu, šiuo atveju neturėtų būti tokių didelių skirtumų tarp apklausų ir Seimo rinkimų rezultatų, kaip buvo 2016-aisiais.
Apklausose prieš praėjusius Seimo rinkimus mažiau rinkėjų rodė palankumą liberalams ir TS-LKD. Rinkimuose jie gavo daugiau balsų.
„Tai čia gali būti tas efektas, kurį minėjau, kad apklausos, kurios yra vykdomos tiesioginės apklausos būdu, tam tikro socialinio sluoksnio nepagauna. Tai yra tų jaunesnių žmonių, aukštesnio statuso žmonių jos neapima ir dėl to tie rezultatai skiriasi nuo realybės. Šitas dalykas irgi visai gali būti. Nes, tarkime, aš ir dabar matau nemažus skirtumus tarp rezultatų priklausomai nuo metodo: ar tai yra face to face (tiesioginė) apklausa, ar tai yra telefoninė, ar internetinė apklausa“, – nurodė VU TSPMI profesorė.
Apklausos, kurios yra vykdomos tiesioginės apklausos būdu, tam tikro socialinio sluoksnio nepagauna. Tai yra tų jaunesnių žmonių, aukštesnio statuso žmonių jos neapima ir dėl to rezultatai skiriasi nuo realybės.
