2022 metų vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Pagal planą brigada persikels su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
Ji bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203–iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino–Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos.
Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Melagienų lavina – kaip prieš stojant į NATO
Nors planuojama, kad brigada pilnai suformuota bus iki 2027 m. pabaigos, jau dabar įsikūrimo procesas yra lydimas informacinių atakų.
Socialiniuose tinkluose pasipylė banga žinučių, kuriose tvirtinama, neva brigados įsikūrimas prieštarauja Lietuvos konstitucijos 137 straipsniui, kuris skelbia, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“.
Panašiais argumentais Seimo narių grupė rėmėsi dar 2002 metais, kuomet kreipėsi į Konstitucinį teismą.
Seimo narių grupė, prašė ištirti Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nuostatų, įgyvendinančių Šiaurės Atlanto Sutarties principus, atitiktį Konstitucijai.
Šis įstatymas buvo esminis šalies integracijai į NATO, nes perkėlė į šalies teisinę sistemą pagrindinius Šiaurės Atlanto Sutarties principus, taip pat ir jos 5 str. įtvirtintą kolektyvinės gynybos principą. Jo priėmimas Seime 2002 m. iš esmės prilygo išankstiniam Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimui.
Seimo nariai iškėlė abejonę, ar Konstitucijai neprieštarauja užsienio šalių, taip pat ir NATO, karinių pajėgų buvimas Lietuvos teritorijoje.
Kreipimąsi pasirašę Seimo nariai teigė, jog Konstitucijoje nenumatyta, kad padėti Lietuvai ginti nuo agresijos į Lietuvos teritoriją galėtų atvykti kitų valstybių – Lietuvos sąjungininkių – pajėgos.
Parlamentarai taip pat nerimavo, jog Konstitucijoje nenumatyta, kad kitų NATO šalių ginkluotas užpuolimas galėtų būti prilyginamas Lietuvos užpuolimui.
Klausimas išaiškintas prieš dešimtmetį
Nors šis kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl Tarptautinių operacijų įstatymo konstitucingumo sužlugo, narystei NATO priešinęsi parlamentarai nerimo.
Praėjus daugiau nei 4 metams po Lietuvos įstojimo į NATO – 2008 m. liepą, kai brendo Rusijos agresija prieš Gruziją – į KT buvo kreiptasi dar kartą.
Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Seimo narių grupė, prašiusi ištirti Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nuostatų, įgyvendinančių Šiaurės Atlanto Sutarties principus, atitiktį Konstitucijai.
Seimo nariai iškėlė abejonę, ar Konstitucijai neprieštarauja užsienio šalių, taip pat ir NATO, karinių pajėgų buvimas Lietuvos teritorijoje. Kreipimąsi į pasirašę Seimo nariai teigė, jog Konstitucijoje nenumatyta, kad padėti Lietuvai ginti nuo agresijos į Lietuvos teritoriją galėtų atvykti kitų valstybių – Lietuvos sąjungininkių – pajėgos.
2011 m. kovo 15 d. priimtu nutarimu Konstitucinis Teismas atmetė Tarptautinių operacijų įstatymo oponentų siūlytą Konstitucijos, kaip Lietuvos valstybę ir jos žmones leidžiančio sunaikinti akto, nuostatų sampratą.
Užkirto kelią manipuliacijoms
Nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją krašto apsaugos teisinis reguliavimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir kitus veiksnius, darančius įtaką valstybės saugumui.
Šiame kontekste Konstitucinis Teismas priminė bendrus valstybės tarptautinio bendradarbiavimo konstitucinius pagrindus, įtvirtintus Konstitucijoje, kaip antai Konstitucijos 135 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Lietuva, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.
Teismas taip pat išskyrė Konstitucijos 136 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad Lietuva dalyvauja tarptautinėse organizacijose, jei tai neprieštarauja valstybės interesams ir jos nepriklausomybei.
Teismas pripažino, jog Konstitucijos nuostata, draudžianti Lietuvos teritorijoje būti užsienio valstybių karinėms bazėms, reiškia tai, kad Lietuvos teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės.
Tačiau toks draudimas nereiškia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti karinių bazių, kurias pagal Lietuvos tarptautines sutartis, Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį Lietuva valdo ir kontroliuoja bendrai su valstybėmis sąjungininkėmis.
15min verdiktas: melas. Vokietijos brigados įsikūrimas Lietuvoje neprieštarauja Konstitucijai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
