„Mano nuomone, aš priesaikos nesulaužiau, manau, kad aš sąžiningai ir tinkamai atstovavau savo rinkėjams“, – sakė V. Titovas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos tarybos prašymu aiškinasi, ar politikas savo pasisakymais apie partizanų vadą nesulaužė priesaikos.
V.Titovas kaltina tarybą, kad ši apkaltos komisijai jau suformulavo kaltinimą dėl priesaikos sulaužymo, o tai sudarė pagrindą komisijai priimti atitinkamą išvadą dėl kreipimosi į teismą.
Politikas taip pat teigia, jog apkaltos komisija baigė darbą anksčiau, nei planavo, o tai suvaržė jo galimybes pasiruošti posėdžiams ir ginti savo teises
Pasak jo, taryboje balsuojant dėl komisijos išvados tvirtinimo buvo pažeistas savivaldybės darbo reglamentas.
V.Titovas tvirtino, kad keldamas klausimus dėl partizanų vado tik dirbo savo darbą.
„Jeigu ką nors galėjau įžeisti savo pasisakymais, aš labai atsiprašau, nes nieko nenorėjau įžeisti. Tiesiog norėjau įsigilinti į klausimą ir diskutuoti“, – teigė politikas.
Jis tvirtino turintis teisę išsakyti nuomonę, kuri nesutampa su valstybės nuostata, ir citavo atsineštą knygą apie partizanų aukas.
„Pareikšti, kad žudė, reiškia ne tik padaryti garbės ir orumo pažeidimą, bet ir apkaltinti padarius nusikaltimą“, – tarybos nariui replikavo teisėjų kolegijos pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Į posėdį atvykęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, jog tarybos nariai yra laisvi reikšti nuomonę.
„Bet informacijos laisvė nėra absoliuti ir tai yra apibrėžta Konstitucijoje“, – kalbėjo meras.
Savivaldybės atstovai tvirtino, jog svarstant klausimą dėl kreipimosi į teismą tarybos darbo reglamentai pažeisti nebuvo – projektas buvo registruotas laiku ir į darbotvarkę įtrauktas tvarkingai.
Savivaldybėje sudarytos V.Titovo apkaltos komisijos pirmininkas, uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas sakė, kad ši komisija tik sprendė dėl pagrindo kreiptis į teismą, o ne dėl to, ar politikas yra vertas apkaltos.
Posėdyje iškilus klausimui, kodėl komisijos posėdžiai nebuvo vieši, vicemeras tvirtino, jog tai nuspręsta siekiant neatskleisti asmens duomenų ar net valstybės paslapties, taip pat siekiant, jog darbui netrukdytų prie savivaldybės piketavę žmonės.
A.Šulcas tvirtino, jog viešų posėdžių metu taip pat nenorėta atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų, nes V.Titovo pasisakymus nagrinėja ir prokuratūra.
Visgi politikas teigė, kad „procesų dalyvių, kuriems buvo užkirstas kelias dalyvauti ir ateiti, nebuvo“. V.Titovas paaiškinimus komisijai pateikė raštu.
Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vadovas kelis kartus nutraukė pareiškėjų ir atsakovų pasisakymus, ragindamas taupyti laiką ir kalbėti apie bylos esmę.
„Jūs labai daug kalbate apie politinius dalykus, o mes kalbame apie teisinius dalykus“, – sakė G.Kryževičius.
Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką, dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma priėmus sprendimą jis netektų įgaliojimų.
V.Titovas teigia, kad kalbėdamas apie partizanų vadą rėmėsi sovietų teismo duomenimis ir jaučiasi persekiojamas už savo pareikštą nuomonę.
Istorikai pabrėžia, kad tiriant Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, negalima remtis vien jų budelių – KGB bylomis, jose partizanai vadinami banditais, ten apstu netikrų, juos juodinančių teiginių.
