Stiprėja diskusijos dėl to, kaip ateityje labiau finansuoti krašto apsaugos sistemą.
Didžiausios valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – pirmininkas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis rašė, kad nors esame tarp penkių NATO valstybių, geriausiai finansuojančių gynybą, yra dvi problemos – didžioji dalis gynybos finansavimo augimo buvo sudaryta iš skolintų lėšų.
Brangių pinigų laikais tai reiškia, kad mokėsime didžiules palūkanas ir nuolat turėsime jaudintis dėl tvarumo – ar kiti metai, ar kita valdžia leis išlaikyti tą patį finansavimo lygį.
Be to, anot jo, finansavimas atitinka senąją gynybos paradigmą, stabilių ir patikimų struktūrų bei nuspėjamų grėsmių paradigmą.
„Deja, šioji baigiasi, todėl peržiūrėdami naujus gynybos poreikius, turime būti pasirengę juos finansuoti atitinkamai – neturime bijoti kalbėti ne tik apie tris, bet ir apie keturis procentus nuo BVP gynybai. Tačiau ir čia yra pagrindinė dalis – turime sutarti, iš ko tai bus finansuojama.
Todėl ar naujas gynybos mokestis, ar mokesčių sistemos peržiūra, kuri leistų dalį šiandien socialiniams poreikiams skirtų lėšų atpalaiduoti ir skirti gynybai, yra privaloma. Sutarti sekasi labai sunkiai, matome ir dabar vykstančias diskusijas“, – aiškino G.Landsbergis.
Siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, kiek anksčiau ekspertai siūlė svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius.
Pavyzdžiui, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad prie gynybos finansavimo daugiau galėtų prisidėti visuomenė ir verslas.
„Mūsų pagrindinė mintis buvo tokia, kad visuomenė, įskaitant ir verslą, kada yra aiškūs tikslai, yra pasiruošę prisidėti daugiau prie valstybės svarbių dalykų (...)
Gynybos mokestis, kaip jį bepavadintum, yra tam tikras visuotinas dalykas, prie kurio mes visi turėtume vienaip ar kitaip prisidėti ir visi suprasti, kad tie pinigai sumokami konkrečiai gynybai“, – LRT radijui sakė jis.