Pasak signatarų, šio klausimo su jais niekas nesvarstė, jie esą užgauti tik iš žiniasklaidos sužinoję apie Vilniaus savivaldybės iniciatyvą Antakalnio kapinėse rengti atskirą kvartalą-memorialą, skirtą signatarams laidoti.
Nepritarimą memorialui – kvartalui išreiškė Kovo 11-osios akto signatarai: Vytenis Andriukaitis, Virgilijus Čepaitis, Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Romualda Hofertienė, Egidijus Jarašiūnas, Kazimieras Motieka, Bronislovas Kuzmickas, Algirdas Patackas, Česlovas Stankevičius ir Petras Vaitiekūnas.
Nepriklausomybės atkūrimo aktą iš viso pasirašė 124 deputatai, iš kurių 14 jau mirę.
Šiuo metu memorialo-kvartalo statybos yra įpusėjusios. Vilniaus savivaldybės Teritorijų tvarkymo poskyrio vyriausias specialistas, atsakingas už techninę memorialo statybos priežiūrą, Saulius Burneika teigė, kad sutartyje su statybininkais darbus yra numatyta baigti iki lapkričio 1-osios.
Pasak dienraščio „Lietuvos žinios“, beveik 30 arų plote išsidėstęs kvartalas yra šlaituotoje teritorijoje, tad atsižvelgiant į reljefo ypatumus yra įrengtos apatinė ir viršutinė terasos. Apatinėje terasoje, esančioje šalia Sausio 13-osios aukoms atminti skirto memorialo, bus įrengta trinkelėmis išklota, žalia veja apsėta aikštelė. Joje iškils ir bendras antkapinis paminklas signatarams, teritoriją apšvies specialūs šviestuvai, bus pastatyti suoliukai. Viršutinę terasą sudarys šešių aukštų pakopos, jose bus įrengta 70 kapviečių.
Iš viso memorialo statybai skirta 1,2 mln. litų. S.Burneika negalėjo pasakyti, kodėl nuspręsta įrengti būtent 70 kapviečių, nors signatarų sąrašas yra kur kas ilgesnis.
Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė teigė, kad jos vadovaujama institucija nėra šio projekto užsakovė, tačiau pripažino, kad savivaldybė kreipėsi į klubą konsultacijų.
