15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
2022 08 19

Priešnuodis Baltarusijos pasieniečių vykdomam barjero gadinimui – stebėjimo sistemos

Penktadienį Ignalinos rajone esančioje Puškų pasienio užkardoje apsilankę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas sutaria – vien fizinio barjero, kuris šiame ruože jau pabaigtas, neužtenka. Baltarusijos pasieniečiai sąmoningai, kerštaudami gadina tvorą ir koncertinos užtvarą, o vienas iš būdų užkirsti tam kelią bus moderni stebėjimo sistema, kurią tikimasi įrengti iki metų pabaigos.

Baltarusių pasieniečiai atveria kelius migrantams

Puškų pasienio užkarda saugo kiek daugiau nei pusšimčio kilometrų sienos su Baltarusija ruožą. Šiek tiek mažiau nei pusę šios atkarpos siena eina ežerais ir upeliu, tačiau likusioje dalyje jau stovi aukšta plieninio tinklo tvora, kurią nuo Baltarusijos pusės dengia ir pjaunančios vielos ritiniai.

Vis dėlto, nepaisant čia jau pastatyto barjero, pastaraisiais mėnesiais fiksuojamas smarkiai išaugęs migrantų iš Baltarusijos srautas – per pirmuosius šešis metų mėnesius Puškų pasieniečiai apgręžė mažiau nei 20 migrantų, o nuo birželio pradžios – apie pusantro šimto.

Į Lietuvą patekti norintys migrantai susiduria su fiziniu barjeru, todėl daugėja ir jo sugadinimo atvejų.

„Galima teigti, kad tas fizinis barjeras yra gadinamas tyčia, tiesiog Baltarusijos pareigūnai, norėdami atkeršyti mums, fiziškai gadina. Tai daro demonstratyviai kartais, net ir matant mūsų sistemoms. Nors dauguma gedimų fiksuojama ten, kur sistemų mes dar neturime“, – žurnalistams sakė VSAT vadas R.Liubajevas.

Anot jo, dažniausiai barjerą gadina sunkiai identifikuojamų pareigūnų grupės. Jie būna apsirengę karinio tipo uniformomis, bet be skiriamųjų ženklų.

„Suprantama, kad tai yra pareigūnai, bet ar tai pasieniečiai, ar policininkai, ar kitų spec. tarnybų pareigūnai, nustatyti labai sudėtinga“, – teigė R.Liubajevas.

Aliaksandro Lukašenkos režimo pareigūnai tai daro „sąmoningai, tikslingai, kerštaudami mums“, pabrėžė ir A.Bilotaitė.

Baltarusiai pažeidimų „nemato“

„Tam, kad šituos dalykus suvaldytume, mums ir reikalingos sienos stebėjimo sistemos, kurios leidžia greitai, operatyviai reaguoti ir užkardyti galimus mūsų fizinio barjero pažeidimus“, – sakė ministrė.

Šiuo metu dažnai sugadinimas užfiksuojamas jau praėjus tam tikram laiko tarpui, patruliavimo metu. Kai barjero gadinimas fiksuojamas stebėjimo sistemomis, tuomet į įvykio vietą siunčiamas patrulis, o tai pastebėję Baltarusijos pareigūnai ar migrantai dažniausiai atsitraukia į šalies gilumą.

VIDEO: Baltarusijos pasieniečiai padeda migrantams kirsti Lietuvos sieną

Vis dėlto, net ir turint visiškai aiškių įrodymų apie pareigūnų dalyvavimą tokiuose veiksmuose, Baltarusijos pusė jų nepripažįsta, teigia R.Liubajevas. Kaimyninės valstybės pareigūnai į oficialius raštus dažniausiai nepateikia jokių atsakymų arba atsako, kad patys gadinimo atvejų nenustatė. Toks bendravimas tarp pasienio tarnybų tęsiasi jau daugiau nei metus.

„Visą laiką gaudavome atsakymą, kad valstybės sienos pažeidimo fakto nustatyti nepavyko, nors visą laiką buvo pateikiama ir vaizdinė informacija, ir nuotraukos, ir parodymai pačių migrantų ar pareigūnų“, – pažymėjo VSAT vadas.

„Baltarusijos pareigūnai su mumis nebendradarbiauja. Jie organizuoja prieš mus hibridinę ataką, yra tos hibridinės atakos dalyviai“, – pabrėžė ir A.Bilotaitė.

Anot jos, nors šiuo metu ir yra pasikeitusi į Lietuvą bandančių patekti migrantų kilmė ar atvykimo keliai, tačiau Baltarusijos pareigūnai ir toliau dalyvauja jų koordinavime.

„Asmenys keliauja iš Rusijos, iš Maskvos atkeliauja čia ir su Baltarusijos pareigūnų pagalba yra sukontroliuojami, atvežami į atitinkamas vietas ir stumiami čia, į mūsų šalį“, – sakė vidaus reikalų ministrė.

„Mes turime gintis ir tie gynybos įrankiai yra fizinis barjeras, stebėjimo sistema, detekcinė sistema ir, aišku, mūsų pareigūnai“, – tvirtino A.Bilotaitė.

Stebėjimo sistemos – iki metų pabaigos

Fizinis barjeras Baltarusijos pasienyje buvo pradėtas statyti maždaug prieš metus ir šiuo metu iki pabaigos yra telikę nutiesti kelis šimtus metrų koncertinos bei keletą kilometrų tvoros.

„Mūsų yra išsikeltas tikslas, kad iki metų pabaigos mes fizinį barjerą būtume padengę ir sienos stebėjimo sistema (...) Žvelgiant į visus geopolitinius iššūkius – tai, kas vyksta Ukrainoje – jeigu mes pernai kalbėjome daugiau apie dalykus, susijusius su neteisėta migracija, šiandienos kontekste fizinis barjeras su efektyvia stebėjimo sistema įgauna visai kitą prasmę“, – sakė ministrė.

Prie efektyvios sienos apsaugos sistemos įrengimo prisidėjo ir Europos Sąjunga, pernai skyrusi 15 mln. eurų, šiemet – 55 mln. eurų, pažymėjo ji.

Ministrės teigimu, šiuo metu apie 70 proc. Lietuvos išorės sienos yra padengta stebėjimo sistemomis, tačiau sienos su Baltarusija – tik apie 53 procentai.

„Tai – viena iš moderniausių šiuo metu Europoje esamų techninių sistemų. Kartu su rangovais pasirinkome tinkamiausią variantą, kuris tinka pagal mūsų geografines ir gamtines sąlygas“, – apie šiuo metu įrenginėjamą sistemą kalbėjo R.Liubajevas.

Vis dėlto dėl gamtinių ir geografinių sąlygų ne visiškai visą sieną pavyks padengti fiziniu barjeru ar stebėjimo sistemomis – pasienyje tyvuliuoja ežerai ir pelkės, teka upės ir upeliai.

„Ten sienos stebėjimas bus organizuojamas kitomis priemonėmis – arba techninėmis priemonėmis, arba ten organizuojant sargybas. Iš tikrųjų mes turime labai gerą matymą, kaip būtų galima organizuoti tose vietose. Yra ir techninių sprendimų, ir pareigūnai, kurie užtikrintų reagavimą ir stebėjimą sienos“, – patikino pasieniečių vadas.

Įrengus stebėjimo sistemas, jos veiks 24 valandas per parą, visomis oro sąlygomis.

„Sistema turi galimybę užtikrinti darbą, net jei vienas iš tos sistemos elementų dėl įvairių priežasčių neveiktų – ar dėl oro sąlygų, ar dėl techninių gedimų“, – pabrėžė R.Liubajevas.

Tuo metu, kol ji bus įrengta, pasieniečiai tariasi su fizinį barjerą pastačiusiais rangovais, kad šie sutvarkytų tuos ruožus, kuriuose tvora ir koncertina yra sugadinamos.

Taip pat su Vyriausybe derinama dėl papildomo finansavimo skyrimo barjero priežiūrai. Šie pinigai galėtų būti skirti iš statybos metu sutaupytų lėšų.

R.Liubajevas kol kas neįvardijo, kokio papildomo finansavimo reikėtų barjero priežiūrai, tačiau pabrėžė, kad jis turėtų užtikrinti pakankamą kiekį medžiagų, „kad galima būtų patiems tvarkyti tuos ruožus, kurie buvo pažeisti“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais