Laidos vedėja Nemira Pumprickaitė prieš užduodama pirmąjį klausimą pateikė šiek tiek statistikos: senatvės pensijoms Lietuva 2017 metais išleido 5,7 proc. BVP, eurozonos šalys tam skiria apie 10 proc. BVP. Anot jos, skurstančių pensininkų nemažėja.
Kaip užtikrinti orią pensiją?
Saulius Skvernelis sakė, jog jis užtikrintų, kad senatvės pensijos kiltų daugiau, negu jos kyla dabar. Kandidatas mano, kad reikia didinti bazinės pensijos dydį, o jo žadama 400 eurų pensija – per maža.
Ingrida Šimonytė teigė, kad išlaidos pensijoms 2020 metais prognozuojamos 5 proc. BVP – mažiau, nei šiuo metu. Anot jos, reikia kalbėti ne apie pajamas, kurias mes iš kažkur gausime, o kokio masto įsipareigojimai turi būti, kad pensininkai gautų orias pensijas.
Gitanas Nausėda kalbėjo, jog pensijos per mažos, o to priežastis – mes joms skiriame mažą BVP dalį. Norint pakelti jas reikia turėti programą, kaip ketiname didinti BVP dalį pensijoms.
Mindaugas Puidokas įsitikinęs, kad didžiuosius verslininkus apmokestinus pagal apyvartą, biudžeto pajamos būtų didesnės ir tuos pinigus būtų galima skirti ir pensijoms.
Valdemaras Tomaševskis sakė esąs įsitikinęs, kad reikia mažinti pensininkų išlaidas, pavyzdžiui, valstybei apmokėti senjorų šildymo, elektros sąskaitas, vaistus.
Valentinas Mazuronis aiškino, jog jis „užlaužtų“ premjerą, kad šis nuo žodžių prieitų prie darbų, o dabartinį pensijų augimą esą greičiau „suvalgo“ kainų augimas.
Naglis Puteikis siūlytų Seimui grįžti prie privačių pensijų fondų, naikintų privalomus pervedimus iš „Sodros“.
Vytenis Andriukaitis teigė, kad reikia kreiptis į Seimą, kad šis neprisiimtų įsipareigojimo krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP, tą pusę proc. skiriant socialinėms reikmėms.
Apie A.Verygos įsakymą, kuriuo prioritetas skirtas pigesniems generiniams vaistams
I.Šimonytė nesutiko, kad taip valstybės lėšos yra taupomos, nes tai labiau taupo žmonių pinigus per prievartą, o ne valstybės. Ji apgailestavo, kad šis pakeitimas padarytas iš galios pozicijos. Kandidatė įsitikinusi, kad taip žaidžiama gyvybėmis. Jos prioritetas – mediko ir žmogaus pasirinkimas.
G.Nausėdai keista, kodėl neleista žmogui sumokėti vaisto kainos skirtumą, jei jis pasirinktų brangesnį. Anot jo, toks sprendimas apribojant pasirinkimo laisvę kokiais vaistais gydytis yra neteisėtas.
M.Puidokas sakė, kad Lietuvoje yra keli tiekėjai, kurie dominuoja, o nuo jų priklauso, kokius vaistus gaus žmonės. Jis mano, kad reikia jungtis su kitomis valstybėmis ir kartu pirkti vaistus, taip gaunant geresnes kainas.
V.Tomaševskis pakartojo, kad svarbu nemokami vaistai senjorams, o pinigų tam reikėtų imti apmokestinus bankų aktyvus.
V.Mazuronio teigimu, A.Verygos idėja gera, bet forma, kuria tai daroma – ne. Anot jo, reikia apginti žmogaus teises ir tramdyti vaistines, kurias esą jau seniai reikėjo tramdyti.
N.Puteikis sakė besižavintis A.Verygos atkaklumu.
V.Andriukaitis teigė pritariantis, kad reikia kovoti su nesąžiningomis korporacijomis, tačiau ne tokiais metodais. Anot jo, visiems sveikatos draudimo įmokos turi būti vienodos.
S.Skvernelis sakė, kad renkasi valstybės, o ne farmacijos pramonės interesą. Jis aiškino, kad generiniai vaistai nėra blogesni už patentinius.
M.Puidokas pabrėžė, kad farmacijos sektorius susiformavo ydingas, todėl nėra lengva su blogybėmis kovoti.
I.Šimonytė teigė, kad problema yra tame, kad kai kuriems žmonėms nebekompensuojami tokie vaistai, kuriais jie gydėsi ilgai, ir kurie pacientams buvo atitaikyti. „Padarykite sistemą tokią, kad vaistams lengva iškristi iš sąrašo, bet lengva ir sugrįžti“, – S.Skvernelį ragino ji.
Apie pensijų kaupimą privačiuose fonduose – ar turi valstybė remti dalyvaujančius privačiame kaupime?
G.Nausėdos teigimu, reikia taikyti mišrią pensijų kaupimo sistemą. Reikia skatinti darbuotoją su darbdaviu susitarti, kad įnašus jie darytų kartu.
M.Puidokas siūlė remtis kitų valstybių patirtimi ir kalbėjo, kad dėl Lietuvos banko žmonės buvo nuskurdinti.
V.Tomaševskis atsakė, kad neturi remti – jis į privačius pensijų fondus žiūri skeptiškai, nes situacija pasaulyje nerami, todėl ateitį prognozuoti sunku.
V.Mazuronis įsitikinęs, kad to nereikia daryti – valstybė negali kontroliuoti antros pakopos fondų, o ta kontrolė ateityje turėtų būti žymiai sugriežtinta.
N.Puteikis sako, kad dabartinė situacija paveldėta ir reikia sekti Vengrijos, Lenkijos pavyzdžiu – turi būti tik savanoriškas žmonių pervedimas į privačius fondus, nes niekas negarantuoja, kad infliacijai „valgant“ būsimas pensijas, fondai ką nors atlygins.
V.Andriukaitis sakė niekada nepritaręs, kad valstybė remtų dalyvavimą privačiuose pensijų fonduose.
S.Skvernelis tikino, jog tą paslaugą labiausiai bruko bankai.
I.Šimonytė atkreipė dėmesį, kad gali valstybė ir neremti – bet pačios Vyriausybės prognozė sako, kad 2040-2050 metais pensininkų bus daugiau kaip 30 proc., o išlaidos pensijoms – 5 proc. BVP, tai yra, labai mažos.
G.Nausėda sakė, kad eilinį kartą mulkiname žmones, nes „Sodros“ pakeitimo norma mažės. Stebuklingais instrumentais šios problemos, anot jo, negalima išspręsti.
Apie mokamas ir nemokamas sveikatos paslaugas. Ar tinkamas sveikatos priežiūros finansavimo modelis?
M.Puidoko teigimu, situacija nėra gera, reikia modelį keisti. Tačiau Konstitucija garantuoja nemokamą gydymą, tad jokių ženklių primokėjimų už paslaugas negaliu būti.
V.Tomaševskio teigimu, didžiausia problema sektoriuje – didelės eilės, dėl to žmonės renkasi privačias įstaigas ir ten daug sumoka. Anot jo, reikia sprendimų – įsteigti daugiau valstybinių įstaigų imti kraujui, daryti tyrimams ir reikia didinti visos sistemos finansavimą.
N.Puteikio nuomone, laikas visoms politinėms jėgoms paneigti naratyvą, jog viską gali išgelbėti tik privatus verslas, esą į šią sritį valstybė turėtų įsitraukti labiau.
V.Andriukaičio teigimu, viešieji finansai pirmiausiai turi būti skiriami valstybiniam gydymo tinklui, o jei trūksta paslaugų, galėtų būti sudaromos sutartys su privačiomis, tačiau jos neturėtų imti papildomų mokesčių.
S.Skvernelis priminė, kad šios valdžios sveikatos reforma susidūrė su prezidentės veto.
G.Nausėdos teigimu, standartinės paslaugos turi būti nemokamos, bet šiandien sistemoje yra aibė bėdų. Sudėtingos ligos, anot jo, tuo tarpu turi būti gydomos specializuotose ligoninėse, kurios turi didesnę bazę.
Net keliems kandidatams kartojus, kad Konstitucija garantuoja nemokamą gydymą, I.Šimonytė sakė, kad Konstitucinis teismas yra aiškiai pasakęs, kas konkrečiai yra nemokama – tik būtinoji pagalba, o kitos paslaugos turi būti padengtos adekvačiais valstybės finansiniais ištekliais.
Apie valstybines pensijas Lietuvoje, kurias gauna 100 tūkst. asmenų. Kaip reikia reformuoti valstybinių pensijų sistemą?
V.Tomaševskio teigimu, reikia naujų įplaukų į biudžetą. Jo įsitikinimu, ne visi signatarai verti rentų, nes kai kurie tik pakėlė ranką ir esą nieko daugiau nepadarė, o gauna palyginus nemažą išmoką.
V.Mazuronio teigimu, jos reikalingos ir jas reikia skirti, tačiau kyla klausimas, ar visi, kuriems jos paskirtos, yra verti. Jis teigė nekalbantis apie represuotus, gynusius tėvynę, tačiau dėl teisėjų jis nėra tikras, nes jie gauna didžiausius atlyginimus.
N.Puteikio įsitikinimu, reikia išviešinti, kas kiek gauna ir tada diskutuoti, kaip išlyginti pensijų dydžius – kad jos skirtųsi ne daugiau 7 kartų.
V.Andriukaitis reaguodamas į V.Tomaševskio pareiškimą, sakė, kad nereikia įžeidinėti žmonių, kurie buvo išrinkti į Aukščiausiąją Tarybą. Anot jo, reikia pereiti prie draudiminės pensijos.
„Jei kas įsižeidė iš signatarų, atsiprašau. Tie, kurie gynė mūsų nepriklausomybę, tokių negauna“, – atsakė V.Tomaševskis, pastebėjęs, kad buvo tokių Aukščiausiosios Tarybos deputatų, kurie net pabėgo.
S.Skernelis sakė, kad yra profesijų, kurioms valstybė suteikė išskirtinį statusą dėl sudėtingų darbo sąlygų ir šių žmonių lūkesčius reikia išlaikyti. Jis teigė siūlantis įvesti profesines pensijas. Valstybinės pensijos nėra indeksuojamos, todėl jos mažos – tų žmonių, pasak kandidato, pamiršti negalima.
I.Šimonytė teigė kad jas gauna labai skirtingos žmonių grupės. Ji sutiko su S.Skverneliu, kad profesinės pensijos yra tas kelias, kuriuo būtų galima eiti į priekį.
G.Nausėda tvirtino, kad visą sistemą būtų galima transformuoti į profesinių fondų sistemą. Kalbėdamas apie pareigūnų pensijas, jis teigė, kad valdžia gali indeksuoti ir šias pensijas.
M.Puidokas kalbėjo apie pensininkų pensijas, kurios yra labai mažos.
I.Šimonytė jam paaiškino, kad valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto ir nuo iš „Sodros“ mokamų pensijų pensininkams tai yra labai toli.
Apie gydymo įstaigų sistemos pertvarką
N.Puteikio teigimu, gaila, kad Dalia Grybauskaitė vetavo valdančiųjų planus dėl gydymo įstaigų sistemos pertvarkos.
V.Andriukaitis sakė, kad laikas suformuoti valstybės užsakymą turint omenyje besimokančius medicinos studentus. Savivaldybėse, anot jo, jaučiamas netikrumo jausmas dėl ateities, nes daug kalbama apie ligoninių uždarymą, tai yra ministro darbo trūkumas – taip elgtis, jo teigimu, negalima.
S.Skvernelis aiškino, kad privaloma užtikrinti pirminių paslaugų suteikimą, o šeimos gydytojų komandą reikia stiprinti pagalbininkais. S.Skvernelis nesutinka su prievartiniu jaunų medikų nukreipimu į regionus, kandidato įsitikinimu, geriau juos skatinti tai daryti.
I.Šimonytė priminė, kad naujos reformos po prezidento veto taip ir nesulaukėme.
G.Nausėda pabrėžė, kad specializuotos paslaugos turi būti skiriamos specializuotuose centruose, o regioninių ligoninių uždarinėti nevalia, reikia apsibrėžti, kokios paslaugos jose turi būti teikiamos.
M.Puidokas sakė, kad norint pritraukti jaunus medikus į regionus, reikia skatinimo sistemos.
V.Tomaševskio teigimu, reikia didesnio finansavimo šiai sričiai, o kalbant apie regionines ligonines, reikia daugiau galių savivaldybėms, nes yra gražių pavyzdžių, kai savivaldybės pasistatė puikias ligonines.
Senatvės pensijos amžius ateityje visiems galėtų būti 65 metai. Ar kandidatai pritaria pensinio amžiaus vėlinimui?
N.Puteikis nurodė Vengrijos pavyzdį, kur premjeras atsiskaito kasmet pateikdamas įvairią statistiką apie gyventojų sveikatą, emigraciją ir pan. „Jis sako, ačiū sveikatos ministrui kad pailgino gyventojų amžių“, – pasakojo N.Puteikis, pabrėžęs, kad Viktoro Orbano padėkų sulaukia ir kitų sričių ministrai, jei statistika yra gera.
Anot jo, jeigu Lietuva pereitų prie tokios politinės tradicijos, pagerėtų gyventojų sveikata, alga ir pan.
V.Andriukaitis teigė, kad pensinio amžiaus nereikia didinti, nes pensininkų situacija bloga. Pirma, anot jo, reikia pasiekti pensijų padidinimą.
S.Skvernelis nemato pagrindo tam. Reikia, anot jo, daryti viską, kad kuo daugiau būtų dirbančių žmonių, skatinti gimstamumą ir emigracijos mažinimą, emigrantų sugrąžinimą. Iššūkiu jis įvardijo ilgalaikių bedarbių grąžinimą į darbo rinką.
I.Šimonytė sakė, kad sudėtinga apie tai kalbėti, kai pagyvenusių žmonių sveikatos rodikliai prasti. Pirmiausiai, anot jos, reikalingi sveikatos sistemos pokyčiai, kurie užtikrintų gerą gyventojų sveikatą, antraip tai gali būti „nustekentų žmonių patraukimas nuo judančio taikinio“.
G.Nausėda sakė, kad sunku būtų paaiškinti žmogui, kodėl jis turėtų dar dirbti papildomai kelerius metus. Esą yra kitų rezervų, kuriuos galima naudoti.
M.Puidokas tam taip pat nepritartų, jis kalbėjo, jog reikėtų skatinti senjorų sveikatinimąsi, sveiką gyvenseną.
V.Tomaševskis sakė, kad net taip klausimo kelt negalima – reiktų pensinį amžių padaryti bent 15 metų atitolusį nuo vidutinės gyvenimo trukmės.
V.Mazuronis sakė, kad reikia nustoti melžti Lietuvos žmones ir duoti jiems normaliai pagyventi senatvėje.
Korupcija sveikatos sistemoje – ar yra kandidatai davę kyšį? Ar blogiau smulkioji korupcija, ar stambioji, per viešuosius pirkimus?
V.Andriukaitis sakė niekada nedavęs kyšio. Jis teigė, kad Lietuvoje skaudinami sveikatos darbuotojai ir reikia nustoti kaltinti aiškinant, kad visi jie tokie.
S.Skvernelis teigia, kad viena iš išeičių – centralizuoti pirkimai, nes įstaigų savarankiškumas ir noras pirkti brangią techniką susijęs ne tik su pacientų interesais. Anot jo, kalbant apie smulkiąją korupciją, postūmių į gera yra.
I.Šimonytė sakė, kad kalbant apie smulkią korupciją yra kultūrinių aspektų. Didelė korupcija sukelia kitą žalą visuomenei, nes, anot jos, susikuria ryšiai ir schemos. „Niekada gyvenime“, – paklausta, ar yra davusi kyšį, sakė ji.
Kyšio nedavęs sakė ir G.Nausėda. Jo teigimu, nemažai problemų išspręstų didesni atlyginimai. Jis priminė, kad būta atvejų, kai medikai įdavė kyšius davusius asmenis.
M.Puidokas aiškino, jog abi problemas reikia spręsti, bet esminė problema yra stambioji korupcija. Jis minėjo didelius algų skirtumus tarp administracijos ir gydytojų. Jis taip pat sakė nedavęs kyšio.
V.Tomaševskis sakė, kad neverta kalbėt apie smulkiąją korupciją, o dėl didesnių atvejų reikia rimtų sprendimų.
N.Puteikis sakė, kad jo aplinkoje vyresnio amžiaus žmonės anksčiau yra nešę „atsidėkojimus“, dabar jis tokių pasakojimų esą negirdi, todėl daro išvadą, kad smulkieji kyšiai duodami rečiau.
S.Skvernelis sakė neperkantis ir neparsiduodantis.
Vykstant debatams prie LRT protestavo debatuose atsisakęs dalyvauti kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis.
Pirmuosiuose LRT ir VRK prezidento rinkimų debatuose kandidatai diskutavo apie užsienio politiką. Antruosiuose – apie nacionalinį saugumą ir gynybą, trečiuosiuose – apie ekonomiką ir regionų politiką.
Paskutiniuose debatuose, kurie numatyti penktadienį, bus kalbama apie kultūros politiką ir švietimo sistemos pertvarką
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.
Visas naujienas apie rinkimus bei kandidatus galite rasti 15min „Rinkimų centre“.
