Sambūrio „Žinau, ką renku“, bendradarbiaujančio su 17 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, rengtuose priešrinkiminiuose kandidatų į Seimą debatuose dalyvavo konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, socialdemokratas Marius Skarupskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis Saulius Skvernelis, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis ir „tvarkietis“ Gediminas Onaitis. Didžiųjų politinių partijų atstovai įtikinti ir į savo pusę patraukti stengėsi jaunuomenę, diskutavo būtent šiai visuomenės grupei aktualiomis temomis.
Jaunuomenei svarbiausias – švietimas
„Būtų labai smagu, kad moksleivių ir apskritai jaunimo balsas šiemet būtų girdimas, kad tai nebūtų vien valdininkų priimta nauja sistema“, – sakė Lietuvos moksleivių sąjungos jaunimo politikos koordinatorė Raminta Matulytė.
Organizacijos atstovės teigimu, moksleiviai iš būsimų parlamentarų tikėsis socialinių garantijų ir lauks sprendimų, kurie atneštų pokyčių švietimo srityje – bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose.
„Moksleiviai kažkada taps jaunais žmonėmis, kurie baigs mokyklą, kuriems reikės pradėti savarankiškai gyventi, todėl mums aktualu, kad pabaigę mokyklą turėtume galimybę integruotis visuomenėje“, – savo poreikius dėstė R.Matulytė.
„Iš naujojo Seimo tikimės daugiau sveiko proto ir sprendimų, kurie būtų palankūs užsienyje gyvenantiems lietuviams – ne tik jaunimui, bet apskritai visiems. Pagaliau – priimtų sprendimų dvigubos pilietybės ir internetinio balsavimo klausimais“, – išvykusių tautiečių norus išsakė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovybės Lietuvoje vadovė Ieva Davydenko
„Aš labiausiai laukiu pokyčio švietimo srityje. Labai laukiu tolimesnio palaikymo neformaliojo vaikų švietimo krepšeliams. Tai didelė naujovė Lietuvoje, kuri pradėta įgyvendinti nuo praėjusių metų spalio. Tikimės, kad tam ir toliau bus skiriamas finansavimas, kad finansavimas bent jau nesumažės, o galbūt ir padidės“, – lūkesčiais dalijosi Jaunųjų maltiečių vadovas Vaidas Tumėnas.
Studijų ir mokslo reformą kaip prioritetą įvardijo ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
„Reikia pradėti daryti tinklo optimizaciją ir pabaigti aukštojo mokslo pertvarką. Iš principo reikia pabaigti tai, kas buvo pradėta 2009 metais. Galų gale sutvarkyti aukštojo mokslo tinklą, nes jis pas mus per didelis, ekonomiškai nebe efektyvus – dėl to kenčia studijų kokybė. Ir pataisyti keletą dalykų susijusių su paskolomis ir stipendijomis. Tam reikia drąsių sprendimų, nes jie nebus populiarūs“, – teigė P.Baltokas.
Nurodė, kaip pažaboti korupciją
Nepaisant to, kad švietimas – pati aktualiausia tema, politikai debatus pradėjo nuo pokalbio apie korupciją. Kandidatai į Seimo narius sutiko, kad su ja kovoti reikia, tačiau siūlė skirtingus kyšininkavimo išgyvendinimo būdus.
„Šiandien didžioji korupcija neabejotinai yra vykdomojoje valdžioje“, – nurodė V.Mazuronis ir pasisakė už visuotinį nepakantumą korupcijai bei bausmių neišvengiamumo taikymą.
„Tvarkos ir teisingumo“ narys G.Onaitis, aptardamas, kaip naikinti korupcijos apraiškas, skatino didinti atlyginimus valstybės tarnautojams, liberalas E.Gentvilas – dalį valstybės funkcijų perleisti privačiam sektoriui, socialdemokratas M.Skarupskas – supaprastinti biurokratines procedūras, o G.Landsbergis siūlė stiprinti Specialiųjų tyrimų tarnybą bei depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Daliai išsakytų minčių prieštaravo buvęs vidaus reikalų ministras S.Skvernelis, akcentavęs savo patirtį ir įvardijęs sritis, kuriose įsišaknijęs nepotizmas. Politiko nuomone, tai – viešieji pirkimai, savivaldybių teikiamos paslaugos ir tam tikra privataus sektoriaus dalis.
„Korupcija yra ne vien valstybiniame sektoriuje. Ta pati korupcija yra ir privačiame sektoriuje. Kol bus manoma, kad su korupcija turi kovoti tik Specialiųjų tyrimų tarnyba, pajėgų mums neužteks“, – teigė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis.
Reikia pradėti daryti tinklo optimizaciją ir pabaigti aukštojo mokslo pertvarką. Iš principo reikia pabaigti tai, kas buvo pradėta 2009 metais. Galų gale sutvarkyti aukštojo mokslo tinklą, nes jis pas mus per didelis.
Neaplenkdamas šių dienų aktualijų, G.Landsbergis akcentavo valdančiųjų neveiksnumą korupcijos srityje, priminė „auksinių šakučių“ istoriją ir prezidentės reakciją į „ministro J.Oleko korupcinius ryšius jo ministerijoje“.
„Mieli kolegos, nepradėkime su tomis etiketėmis“, – į G.Landsbergio kaltinimus sureagavo V.Mazuronis. „Pasižiūrėkite į savo V.Matuzo bylą Panevėžyje, kur niekaip nesibaigia“, – vėliau užsipuolė Darbo partijos narys, o susirinkusieji pradėjo kvatoti.
Į aukštumas iškėlė neformalųjį švietimą
Debatų vedėjui paprašius salėje susirinkusio įvairaus amžiaus jaunimo pakelti rankas ir taip atsakyti į klausimą, ar jie yra (buvo) patenkinti pilietinio ugdymo pamokos mokykloje, rankų stigo, todėl politikai gavo užduotį – turėjo sugalvoti, kaip keisti pilietiškumo pamokas.
„Liberalai Seime pasiūlė įdiegti neformaliojo ugdymo krepšelį, kuris apima ir treniruotes, ir įvairius būrelius, ir pilietinio ugdymo neformaliąją dalį arba užklasinę dalį“, – apie nuveiktus darbus kalbėjo E.Gentvilas.
„Mes turime kompleksiškai derinti nevyriausybinių organizacijų, administraciniais resursais pagrįstą, mokymą ir nuo pat pirmos klasės, nuo darželio – visas disciplinas apimantį tautiškumo, patriotiškumo ugdymą“, – pamokų transformacijas nurodė S.Skvernelis.
„Darbiečio“ V.Mazuronio teigimu, pilietiškumo pamokos turi būti subtilios, gilios ir neįspraustos į pamokų rėmus.
„Geriausia pilietinio aktyvumo pamoka – tai Lietuvos rinktinės krepšinio varžybos, sakykime, olimpinės, kur laimi Lietuva“, – sakė partijos pirmininkas.
Pasisakantis už „gyvųjų pamokų“, kai jose, dalyvauja, pavyzdžiui, verslininkai, rengimą, G.Landsbergis pažėrė kritikos visai Lietuvos švietimo sistemai. Ji, politiko nuomone, neatitinka XXI amžiaus reikalavimų.
„Mes neturime tarpdiscipliniškai susietų dalykų. Reikia keisti mokytojų rengimo tvarką. Mokytojai turi būti rengiami magistro studijose ir ne kokiame nors „pedagoginiame“, – be užuolankų kalbėjo konservatorius.
Sutarė dėl universitetų konsolidacijos
Kalbėdami apie aukštojo mokslo reformą, politikai pritarė „neefektyvių aukštųjų mokyklų žudymui“. Vienintelis Darbo partijos narys V.Mazuronis abejojo švietimo įstaigų pertvarkos ir vienijimosi nauda, buvo linkęs viską palikti likimo valiai.
Kandidatas į Seimą M.Skarupskas iš karto pirštu dūrė į Klaipėdos bei Šiaulių universitetus, kuriuose kasmet mokosi vis mažiau studentų ir kurie, politiko teigimu, turi siekti kooperacijos.
„Sakyčiau, kad Šiaulių universitetas Šiauliuose labiau atlieka socialinę negu studijų ar mokslo funkciją“, – vertino socialdemokratas.
Su tokia nuomone nesutiko S.Skvernelis, kuris minėtus universitetus pavadino „mokslo ir kultūros židiniais“, siūlė jiems konsoliduotis su Kauno ar Vilniaus aukštosiomis mokyklomis.
Liberalas E.Gentvilas pažymėjo, kad dalis aukštųjų mokyklų jau jungiasi, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitetas konsoliduojasi su Lietuvos edukologijos universitetu, tačiau kitos švietimo institucijos, pavyzdžiui, Žemaitijos kolegija, praranda licencijas.
Konservatorius pasiūlė nutraukti valstybės finansavimą tokioms švietimo įstaigoms kaip Šiaulių universitetas.
„Nebeliks tų 46-ių aukštųjų mokyklų. Ateis laikas, laipsniškai, atsiras kokios 25-ios, tarp jų 2–3 labai stiprios, patenkančios į pasaulinį 500-tuką“, – savo partijos vizija dalijosi E.Gentvilas, taip pat iškėlęs universitetų tarptautiškumo idėją.
„Lietuvoje turi likti 3 valstybiniai universitetai“, – skaičiavo G.Landsbergis, – „ir lavonų nereikia.“
Konservatorius pasiūlė nutraukti valstybės finansavimą tokioms švietimo įstaigoms kaip Šiaulių universitetas: „Mes apgaudinėjame studentus, kad jie gaus gerą diplomą. Iš tikrųjų jūs jo negausite – ten nėra dėstytojų, ten nėra profesorių, ten nėra geros bazės“.
Kai „tvarkietis“ G.Onaitis užsiminė ne tik apie universitetų, bet ir neveiksnių profesinių mokyklų skaičiaus mažinimą, „darbietis“ V.Mazuronis pasijuto „kaip tarp žudikų“.
„Visi čia kažką žudyti pasiruošę, o Gabrielius dar ir tarybinio planavimo principą įdiegti – 3 universitetai ir ne daugiau. O kodėl ne 4? O gal 2?“, – retoriškai klausė politikas. „Nieko žudyti nereikia, viskas turi numirti savaime. Aš prieš eutanaziją. Kam reikės, tegul miršta“, – kalbėjo V.Mazuronis.
„Valentinas labai stiprus „aplinkos apsaugoje“, gal šiek tiek mažiau „švietime“, – atkirto G.Landsbergis.
„Aš labai dėkoju, kad jis įvertino mano kompetenciją aplinkos apsaugos srityje, bet manau, kad geriau būti kompetentingam nors vienoje aplinkos srityje negu niekur“, – konservatorių partijos pirmininkui atsakė buvęs ministras V.Mazuronis.
Pažadėjo patenkinti emigrantų prašymus
Debatų dalyviai vienalyčių asmenų tarpusavio santykių klausimu buvo pakankamai vieningi. Vieni kategoriškai pasisakė prieš vienalytes santuokas, kiti, vengę sakyti „ne“, išrėžė „taip“ partnerystės sutarčiai.
Vienalyčių santuokų griežtai nepalaikė V.Mazuronis ir G.Onaitis, partnerystės įteisinimui tarp tos pačios lyties asmenų žalią šviesą uždegė G.Landsbergis, S.Skvernelis (nors pažymėjo, kad jo atstovaujama partija pasisako už tradicinę šeimą) ir E.Gentvilas. Pastarasis teigė galiausiai pritarsiantis ir vienalytėms santuokoms, tačiau ne įsivaikinimui.
„Mažas vaikas turi gimti iš meilės. Jeigu tai tos pačios lyties asmenų santuoka, vaikas nėra gimęs iš dviejų žmonių meilės“, – fiziologinius skirtumus ir savo asmeninę poziciją dėstė liberalas. Vienalyčių santuokų įteisinimui be išlygų pritarė socialdemokratas M.Skarupskas.
Nelegali marihuana ir įteisintas internetinis balsavimas – šiose dvejose srityse kandidatai į Seimą pasiekė visišką sutarimą. Kita vertus, V.Mazuronio pasakymas „alkoholis tikrai geriau negu kanapė“ sulaukė didelio renginio žiūrovų nepasitenkinimo. Tuo pasinaudojęs G.Landsbergis nepraleido progos pabrėžti alkoholio žalą, o vėliau, pasisakęs už balsavimą internetu, iškėlė sąlygą – „kai Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ nustos pirkti balsus“.
„Mes pasisakome už saugų internetinį balsavimą, – partijos liniją nubrėžė V.Mazuronis ir pridūrė, – kada konservatoriai, neturėdami argumentų, nustos kabinėtis tuščiai.“
Kandidatai į Seimą palaikė dvigubos pilietybės idėją. G.Landsbergis, E.Gentvilas, S.Skvernelis buvo linkę dvigubą pilietybę suteikti visiems lietuviams, gyvenantiems Europos sąjungos ir NATO valstybėse. Tuo metu V.Mazuronis abejojo tokiomis ribomis ir užsiminė apie platesnį lauką, pavyzdžiui, Rusiją ar Jungtines Amerikos Valstijas, o „tvarkietis“ G.Onaitis, įžvelgdamas grėsmių, nurodė išimtį – dvigubą pilietybę turintys asmenys neturėtų dalyvauti valstybės valdyme.
Politikų pozicijos dar vienu užsienio lietuviams aktualiu klausimu, apie atskiros jų rinkiminės apygardos įsteigimą, išsiskyrė.
„Dabartinė situacija emigravusių žmonių neskatina registruotis, nes jie netiki, kad jų balsai nulems Naujamiesčio apygardos rinkimų rezultatus“, – naujai rinkimų apygardai pritarė liberalas E.Gentvilas.
„Mano supratimu, tokios apygardos įsteigimas net ir 4-iem tūkstančiam užsiregistravusių būtų realus ženklas, kviečiantis įsijungti į politinį gyvenimą“, – E.Gentvilui atitarė Darbo partijos pirmininkas V.Mazuronis. S.Skvernelis taip pat pasisakė už atskirą užsienio lietuvių rinkiminės apygardos kūrimą.
Politikai G.Landsbergis ir M.Skarupskas dėl per mažo emigravusių lietuvių aktyvumo rinkimuose idėją steigti naują apygardą vertino skeptiškai, o „tvarkietis“ G.Onaitis, į pirmą vietą pastatęs internetinį balsavimą, ją apskritai atmetė.
„Jeigu įteisiname elektroninį balsavimą, balsavimas vienoje apygardoje nėra būtinas. Elektroninis balsavimas yra sprendimas“, – teigė kandidatas į Seimą.
Neapsisprendė, kam teikti pirmenybę
Klausimu, kam Lietuvoje gyventi sudėtingiau – 25–30 metų jaunuomenei ar senjorams – politikų nuomonės nesutapo.
„Šiandien vyresnio amžiaus žmonės gyvena kur kas sudėtingiau. Kodėl taip yra? Dėl galimybių. Jaunas žmogus šiandien turi galimybes, mes galime keliauti, galime mokytis, galime daryti daugybę dalykų, kurie yra atsivėrę prieš mus. Žmogus virš 60-ies galimybių turi labai mažai“, – teigė G.Landsbergis, o jam neabejodamas pritarė partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas į Seimą G.Onaitis.
Socialdemokratas M.Skarupskas, vengęs supriešinti pažeidžiamas visuomenės grupes, į klausimą neatsakė, o S.Skvernelis bei V.Mazuronis nuo tiesių atsakymų išsisuko.
„Jauni žmonės: nėra būsto arba paimta didžiulė paskola, vaikai, kurių negali priimti į darželį, nes nėra vietų, nėra kompensacijų už šildymą, nėra kompensacijų už vaistus ir kitokių galimų lengvatų. Jaunoms šeimoms tikrai nėra lengviau gyventi nei senjorams“, – tvirtino S.Skvernelis.
„Kad linksmiau jaunimui gyventi tai tikrai, – neabejojo V.Mazuronis. – Kam sudėtingiau? Žinokite, viskas priklauso ne nuo amžiaus, o nuo žmogaus [...], svarbu ne fizinis amžius, o vidinis nusiteikimas.“
Liberalo E.Gentvilo nuomone, jauni žmonės gyvena sunkiau, kadangi privalo galvoti apie savo ir savo vaikų ateitį, turi įsitvirtinti rinkoje.
„Daug dejavimo, tačiau aš nesakyčiau, kad jaunas žmogus atiduotų 80 tūkstančių litų telefoniniams sukčiams. Tokių atvejų, kai bobutės jau nebe toli gyvenimo kelio pabaigos šitaip padaro...“, – nuo temos nukrypo politikas.
S.Skvernelis neišdrįso kalbėti angliškai
Dar prieš renginį debatų žiūrovai gavo korteles, kuriose pateiktos gairės ir kriterijai ragino balsuoti atsakingai, sąmoningai ir pagrįstai. Į vieną tokių gairių atsižvelgusi mergina nusprendė patikrinti politikų užsienio kalbos žinias ir klausimą apie viziją Lietuvai uždavė angliškai.
Vieni politikai į jį atsakė išsamiai, kiti – taupiau ar paprasčiau. Tik Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys S.Skvernelis egzamino neišlaikė – į klausimą atsakė lietuviškai.
„Ši klaida, kurią dalyvavusieji užfiksavo, kažkokių didelių pasekmių S.Skverneliui neatneš“, – teigia Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė.
Politologės nuomone, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis paprasčiausiai praleido progą užsidirbti papildomų taškų. Kita vertus, vargu ar ir jie padėtų – R. Urbonaitė abejoja, ar apskritai S.Skvernelis jaunimui patrauklus.
„2012 metų rinkimuose jaunoji karta, dvidešimtmečiai, buvo linkę balsuoti už Darbo partiją ir Liberalų sąjūdį“, – konstatuoja politologė, tačiau nesiima prognozuoti, ar liberalai tarp jaunimo bus populiarūs ir šįmet.
„Galbūt Gabrielius Landsbergis gali būti tam tikras alternatyvus pasirinkimas, bet už jo liko partija, kur visi veidai tie patys. Kitas dalykas, G.Landsbergis kol kas nesukūrė pasitikėjimo, kurį galėjo sukurti, o jaunimas kritiškai vertina ir tai, kad pirmininku jis tapo taip greitai“, – svarsto R.Urbonaitė.
2014 metų prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose 18–34 metų Lietuvos piliečių aktyvumas siekė 37 proc., 2015 metų pirmajame savivaldybių tarybų ir merų rinkimų ture balsavo 31 proc. jaunuolių. Anot politologės, dėl nedidelio aktyvumo politikai gali sau leisti ignoruoti svarbios visuomenės dalies poreikius.
„Jaunimo reikalai atsiduria paraštėse, ne tik dėl mechaninės orientacijos į aktyvesnę rinkėjų dalį. Politikams ne visada pavyksta rasti bendrą kalbą ir sukurti dialogą su jaunąja karta, kuri ir komunikuoja kitaip, ir mąsto kitaip“, – teigia mokslininkė.
R.Urbonaitės manymu, politikai daro klaidą, kai vietoje to, kad rinkėją formuotų dar jaunystėje, žvelgia trumparegiškai ir galvoja tik apie artimiausius rinkimus: „Suformavus rinkėją, jis jaustųsi politinio proceso dalimi, nebūtų apatiškas, suvoktų savo atsakomybę, veiksmų pasekmes ir tai, kad nėjimas balsuoti taip pat sukuria pasekmes, kurios nėra teigiamos.“
