Ketvirtadienį S.Skvernelis savo feisbuko paskyroje pareiškė pastaruoju metu girdintis kai kurių verslo atstovų perspėjimus, kad augs maisto produktų kainos, o kai kurie jų aiškina, esą augimas bus drastiškas, nes auga žaliavų kainos.
Čia pat S.Skvernelis klausė, kodėl pingant žaliavoms kainos nemažėja, apgailestavo, kad padidėjusius kaštus dalis verslininkų permeta ant vartotojų pečių, o pelnui augant ne kiekvienas linkęs juo dalintis su savo darbuotojais. Anot premjero, jei nebus supratimo ir dialogo, Vyriausybė išnaudos visas įstatymais suteiktas teises ir galias.
„Prireikus būsime priversti ieškoti ir nestandartinių būdų apginti visuomenės ir vartotojų interesus“, – pareiškė jis.
S.Skvernelis taip pat priminė, kad Lietuvoje veikia priežiūros ir kontrolės institucijos, kurios, jo žodžiais, privalo ne tik stebėti bet ir proaktyviai veikti.
Norima pažaboti prekybos centrų apetitą
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas sako, kad apie kainų reguliavimą nekalbama. Anot jo pirmiausia norima pažaboti prekybos centrų apetitą, kalbama ir apie galimą valstybės dalyvavimą kai kuriuose versluose.
S.Malinauskas BNS sakė, jog Vyriausybės pasiūlymai bus pristatyti artimiausiu metu. Jo teigimu, kad rizika dėl maisto ir paslaugų kainų galimo staigaus augimo atsirado, dar Seimo pavasario sesijoje priimant mokesčių reformą.
„Mes matėme labai aiškias rizikas, kad tos liekančios pajamos (dėl mokesčių pertvarkos didėsiančios žmonių pajamos – BNS) turėtų didinti perkamąją galią ir skatinti vidaus vartojimą, bet jeigu bus taip, kai būdavo ne kartą Lietuvos istorijoje nesuvaldytos kainos, tai labai daug šansų, kad didžiąją dalį šių pinigų per išaugusias pelno maržas pasiims prekybos centrai“, – BNS kalbėjo S.Malinauskas.
„Svarstoma iš tikrųjų, kokiomis priemonėmis būtų galima visa tai suvaldyti, tai yra prekybos centrų apetitus. Iš karto sakau, kad tai tikrai nėra joks valstybinis kainų reguliavimas“, – tvirtino jis.
S.Malinauskas kalbėjo, kad būsimos priemonės jau beveik suderintos, tačiau jų neatskleidė.
„Kelios kryptys jau dabar aiškios. Iš tikrųjų darome analizę ir renkame duomenis dėl kainų dinamikos, kiek tai koreliuoja su objektyviais veiksniais kaip žaliavų kainos. Ar nėra taip, kad augant žaliavoms kainos auga greitai ir daug, o žaliavoms pingant, to pigimo staigaus ir greito nėra“, – kalbėjo premjero patarėjas.
Jis pridūrė, kad Vyriausybė žiūrės, ar priežiūros institucijos turi pakankamai įrankių, be to, kai kuriuose versluose galbūt galėtų veikti valstybė.
„Dar vienas dalykas, apie ką svarstoma, tai pasižiūrėti į ne kainos reguliavimą, bet bendrai į valstybės dalyvavimą tam tikruose sektoriuose, kur iki šiol dalyvavo tik privatus verslas“, – sakė S.Malinauskas.
„Naudinga rinkiminei pergalei, bet nenaudinga politinei veiklai“
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L.Bielinis, 15min penktadienį sakė, kad tai gali naudinga rinkimų kampanijai, tačiau gali ir labai pakenkti: „Konfliktas su verslu, ne su stambiu, o apskritai su visomis verslo rūšimis ir visais verslo lygiais gali privesti prie priešingo rezultato, nes verslas natūraliai susitelks kovai prieš tokią politinę jėgą ir prieš tokį politiką, kuris nesupranta verslo galimybių ir verslo ribų.“
Anot L.Bielinio, jei S.Skvernelis laikysis tokios populistinės krypties, jis nieko tuo nenustebins.
„Bet politine prasme tai yra naudinga rinkiminei pergalei, bet nenaudinga politinei veiklai“, – pabrėžė politologas.
Anot pašnekovo, S.Skverneliui vertėtų elgtis išmintingai, o išmintis reikalauja patirties, žinojimo, įsiklausymo.
Rinkėjas sutelkia tokius lūkesčius į prezidentą, kad prezidentui paskui labai sunku paaiškinti, kad jis nieko negali.
„Jei to nėra, vieną dieną politikui teks patirti skaudų pralaimėjimą, skaudžią savo pozicijų netektį (...) Renkamas jis (prezidentas – aut.) ne vadovaujantis brandos kriterijais, renkamas jis remiantis didžiąja dalimi visiškai su politika nesusietų argumentų sistema. Rinkėjas sutelkia tokius lūkesčius į prezidentą, kad prezidentui paskui labai sunku paaiškinti, kad jis nieko negali“, – sakė jis.
L.Bielinio teigimu, tai aiškiai matyti iš Dalios Grybauskaitės, kuri demonstravo trankančios kumščiu į stalą įvaizdį: „O realiai pamatėme, kad ji negali nieko padaryti be Seimo ir Vyriausybės pritarimo.“
Nors net ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis užuominomis leidžia suprasti, kad S.Skvernelis į prezidento postą kandidatuos, anot L.Bielinio, premjeras paslaptį laikys tiek ilgai, kiek tik galima.
Anot pašnekovo, taip yra visų pirmiausia dėl to, kad pasiskelbus kiltų klausimas, ar S.Skverneliui ne laikas pasitraukti iš premjero posto ir atsiduoti rinkimų kampanijai.
„Taip būtų rizikuojama pernelyg anksti“, – teigė politologas.
N.Mačiulis: Vyriausybė neturi galimybių reguliuoti kainų
Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad vienintelė konkreti priemonė, kuria galėtų tiesiogiai pasinaudoti Vyriausybė, yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas.
„Turbūt vienintelė tiesioginė priemonė yra PVM, kurį sumažinus maisto produktams, galėtų sumažėti maisto kainos, bet kitų tiesioginių svertų daryti įtakos rinkos kainoms rinkos ekonomikoje natūraliai nėra“, – BNS sakė N.Mačiulis.
„Tokie įstatymai, kurie reguliuotų antkainius, yra nežinoma praktika Europos Sąjungoje ir tikrai abejoju, ar Vyriausybė imtųsi tokių priemonių“, – pridūrė jis.
Anot jo, Vyriausybė taip pat galėtų skatinti naujų žaidėjų į rinką atėjimą.
„Manau, kad šioje situacijoje galima kalbėti nebent apie konkurencijos skatinimą, bet čia yra ilgalaikė priemonė. Užtikrinti galimybes steigtis naujiems verslams, kurie užtikrintų, kad nebūtų jokio piktnaudžiavimo“, – tvirtino N.Mačiulis.
Pasak ekonomisto, mažmeninės prekybos kainas šiuo metu veikia brangstantys grūdai, nafta ir didėjantys atlyginimai.
„Pirma, yra pabrangę javai visose pasaulinėse rinkose dėl sausrų, kitas veiksnys yra nuo praėjusių metų vidurio beveik dvigubai pabrangusi nafta. Brangesni energijos ištekliai kelia transportavimo sąnaudas ir trečias veiksnys, labiau būdingas Lietuvai, yra sparčiai didėjanti darbo užmokestis, kas irgi turi atsispindėti galutinėse kainose“, – sakė N.Mačiulis.
Jis šiuo metu rinkoje neįžvelgė didelių problemų.
„Matydamas 2,5 proc. infliaciją, trečdaliu pabrangusius grūdus, beveik dvigubai pabrangusią naftą ir 10 proc. augančius atlyginimus, tai nematau jokių problemų Lietuvoje ir jų ieškoma ten, kur jų nėra“, – kalbėjo ekonomistas.
Naujienų portalo delfi.lt skelbiamuose galimų kandidatų į prezidentus reitinguose S.Skvernelis užima ketvirtą vietą – naujausiais duomenimis, už jį balsuotų 6,3 proc. rinkėjų. Apklausos duomenimis, daugiau rinkėjų palaikytų ekonomistą Gitaną Nausėdą, Kauno merą Visvaldą Matijošaitį ir konservatorių, buvusį užsienio reikalų ministrą bei diplomatą Vygaudą Ušacką.
