Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė komiteto posėdyje pareiškė, kad tvariomis pajamomis nepadengiamos išlaidos yra pakankamai įsisenėjusi problema.
Ji ragino ateityje augančias išlaidas krašto apsaugai finansuoti ne iš skolintų, o struktūrinių biudžeto pajamų.
„Svarba (didinti išlaidas gynybai – BNS) šiame kontekste yra labai didelė, bet ateityje labai svarbu šiuos papildomus poreikius finansuoti iš struktūrinių pajamų (...), nes be jų galime turėti dar didesnes besikaupiančias socialines įtampas, ekonomines krizes ir nedarbo rizikas“, – teigė Valstybės kontrolės atstovė.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiojo ekonomistas Vaidotas Tuzikas antrino, kad, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, reikėtų galvoti apie gynybos išlaidų finansavimo pajamų šaltinius.
„Dabar jas (gynybos išlaidas – BNS) finansuojame didinant skolą, bet tolimoje ateityje to negalėsime daryti, nes skola ims didėti, o didėjanti skola turi kitokių rizikų“, – kalbėjo Lietuvos banko pareigūnas.
BFK pritarė, kad gynybos išlaidos šiemet augtų iki daugiau nei 2,5 proc. Bendrojo vidaus produkto – apie pusę proc. punkto daugiau nei šiuo metu.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pripažino, kad tvarios išlaidos yra valstybės finansų sistemos pamatas.
„Jeigu nusprendžiame reikšmingai didinti finansavimą krašto apsaugos sistemai, turime užtikrinti, kad jis būtų tvarus, tai nėra simbolinis, nėra proginis, nėra vienkartinis, o ilgalaikis, kol gyvenimas mus išskirs“, – teigė M.Majauskas.
Šiuo metu išlaidos gynybai sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Krašto apsaugos ministerija už papildomus asignavimus ketina paankstinti jau suplanuotus įsigijimus: salvines ugnies sistemas, kovinius dronus, prieštankines sistemas, kitą ginkluotę, amuniciją, karių ekipuotę.
KAM teigimu, 44,4 mln. eurų būtų skiriami įrengti karines stovyklas, skirtas 2,4 tūkst. karių ir įrangai, 158 mln. eurų – ginkluotei ir karinei technikai, 66 mln. eurų – šaudmenims, 10,7 mln. eurų – kibernetinio saugumo stiprinimui, 21 mln. eurų – šarvinėms liemenėms, ryšių įrangai bei medicininėms priemonėms.
Asignavimus gynybai Lietuva didina Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą. Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.