Tikslių duomenų, kaip karantinas paveikė žmonių alkoholio vartojimo įpročius, nėra, tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2020 metais, lyginant su ankstesniais metais, stebimas dažnesnis alkoholio vartojimas tarp moterų.
Iš viso pernai Respublikinio priklausomybės ligų centro stacionariniuose skyriuose gydėsi 4456 pacientai, ambulatoriniuose skyriuose buvo gydyta 17 814 pacientų.
Besikreipiančių pagalbos, skaičius auga.
„Pastaruoju metu žmonių, besikreipiančių pagalbos, skaičius auga. Būnant karantino metu namuose su šeima, tapo daug sunkiau nuslėpti tai, kad slapta vartojamas alkoholis“, – patikino Lietuvos priklausomybės ligų instituto valdybos pirmininkas J.Fugalis.
Pasak jo, jeigu vyras per vakarą išgeria 5 proc. stiprumo dvi pintas alaus, o moteris per savaitę – raudono vyno butelį, tai jau yra rizikingas vartojimas, kuris, kiekiams didėjant, gali išsivystyti į priklausomybę.
Vis dėlto, pagrindinis rodiklis, nustatant, ar žmogus yra priklausomas, anot psichiatro, yra ne tai, kiek jis suvartoja alkoholio, o kaip jis jį vartoja, ar dėl vartojimo yra pradedami neįgyvendinti įsipareigojimai, pavyzdžiui, dėl pagirių imamas biuletenis ir nepasirodoma darbe.
„Pirmą kartą pavartojus alkoholio, jaučiamas didžiausias malonumas, o vėliau, norint, kad būtų pasiektas toks pat malonumas, jau reikia didinti išgeriamą kiekį. Taip pamažu žmogus pradeda vartoti alkoholį ne tik dėl to, kad pasijaustų geriau, bet kad pasijaustų normaliai. Galiausiai ryte jau reikia „taisyti sveikatą“, reikia išgerti“, – patikino pašnekovas.
Vienas iš priklausomybės požymių – problemos neigimas.
Priklausomybės požymių yra įvairių: nuo biologinių iki psichologinių ir socialinių. Vystantis priklausomybei, kenkiama ne tik fizinei savo būklei, paliečiamas ir vartojančio žmogaus elgesys bei emocijos: asmuo darosi dirglesnis, nyksta jo interesai, vis daugiau laiko paskiriama alkoholiui – mąstoma, kaip jo nevartoti, arba tai, kaip susitikti savaitgalį su draugais ir išgerti. Žmogus ima prarasti impulsų kontrolę, alkoholis pradeda kenkti santykiams su kitais.
Barjeras po barjero
Vienas iš priklausomybės požymių – problemos neigimas. Ne retai tą akimirką, kai žmogus suvokia, kad yra priklausomas, liga jau būna, anot psichiatro, pažengusi.
„Dažnu atveju reikia, kaip mėgstama sakyti, „pasiekti dugną“, tik tuomet gali pradėti kabintis ir lipti į viršų. Iki tol visi aplinkiniai būna pasiruošę žmogų gelbėti iš bėdos, kurios pats jis nepripažįsta. Tokiais atvejais bėdą turi aplinkiniai, o ne vartojantis žmogus“, – teigė J.Fugalis.
Kada žmonės dažniausiai suvokia, jog yra priklausomi? Kai aplinkiniai ima sakyti, kad per daug vartojama, arba kai nutinka kas baisaus – įkliūva girti prie vairo, netenka darbo.
Pripažinimas sau, kad esi priklausomas nuo alkoholio, pasak psichiatro, – tik vienas žingsnis sveikimo link, tačiau jis – privalomas. Tuomet iškyla kitas barjeras – kreiptis į specialistus, nes vyrauja stigma – jei turiu problemų su alkoholiu, mane visi nurašys.
„JAV paviešinta statistika, kad 90 proc. žmonių, kurie turi problemų su alkoholiu, per visą savo gyvenimą niekur nesikreipia“, – patikino pašnekovas.
Dar vienas barjeras – pats sveikimo kelias yra banguotas.
Sėkmingas gydymasis nuo priklausomybės tikrai nėra tik visiškas alkoholio nevartojimas.
„Reikia suprasti, kad priklausomybė nuo alkoholio – lėtinė smegenų liga, o visos lėtinės ligos turi atkryčius. Įrodyta mokslo, kad per pirmus trejus metus „atkrenta“ nuo 50-90 proc. besigydančių nuo alkoholizmo žmonių.
Tačiau tai nereiškia, kad gydymas nėra sėkmingas. Kartais to žmogaus, kuris gydosi ir nevartoja alkoholio, sveikimo kelias būna prastesnis už to, kuris gydymosi procese keletą kartų „atkrito“. Tai priklauso nuo žmogaus sąmoningumo vystymosi – ar jis keičiasi ar keičiasi jo reagavimo modeliai į stresą, ar keičiasi jo santykiai su aplinkiniais. Sėkmingas gydymasis nuo priklausomybės tikrai nėra tik visiškas alkoholio nevartojimas“, – patikino psichiatras.
Alkoholizmo geno nėra
J.Fugalio teigimu, priklausomybė nuo alkoholio savo prigimtimi yra labai panašu į arterinę hipertenziją – padidėjusio spaudimo ligą. Dalis priklausomybės išsivystymo rizikos priklauso nuo genetikos, kita dalis – nuo psicho traumuojančių situacijų vaikystėje, pavyzdžiui, patyčių mokykloje, regėtų konfliktų šeimoje.
„Nėra alkoholizmo geno, bet žmogus gali į pasaulį ateiti su polinkiu. Tačiau jei žmogui nenutiks kokių labai traumuojančių situacijų, jis gali ir nesužinoti, kad turi tą polinkį“, – patikino J.Fugalis.
Pripažinus priklausomybę, anot jo, pirmiausia reikia kreiptis į psichiatrą, kuris įvertins, ar tikrai egzistuoja problema. Kreiptis į gydytoją reikia dar ir dėl to, kad dažnai, kai žmogus susivokia, būna jau prasidėjusios ir sveikatos problemos.
Gydytojui nustačius ligą, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Tiesa, vaistų nuo alkoholizmo nėra, yra tik padedančių nevartoti.
„Daugeliui sunku pripažinti, kad reikia būtent psichiatro pagalbos. Žmonės yra įsibaiminę, bijo kreiptis, nes galvoja, visi sužinos ir sugrius gyvenimas.
Taip, sergant aktyvia priklausomybe yra pavojinga turėti ginklą, arba esant aktyviai vartojimo fazei, atsargiau žiūrima į tai, išduoti tokiam asmeniui vairuotojo pažymėjimą ar ne. Priežastys tokiems ribojimams, rodos, savaime suprantamos. Tačiau jei žmogus pripažįsta bėda, kreipiasi į specialistus, toliau jokių sunkumų, ribojimų gyvenime neturėtų iškilti.
Kanadoje, pavyzdžiui, priimta tai, kad jei lakūnai tampa priklausomi ir gydosi, tai po pusmečio jiems gali leisti skraidyti. Ką tai reiškia? Pasaulinės tendencijos rodo, kad priklausomybės ligos nėra lemtis“, – patikino J.Fugalis.
Pagrindinis gydymas – gydymas žodžiu
Tiems, kuriems sunku priklausomybę sukontroliuoti, numatytas ir stacionarinis gydymas.
Priklausomybės ligų centre vykdoma „Minesotos“ 12 žingsnių programa. Čia tik pradedami žengti pirmieji žingsniai sveikimo link, vėliau jie tęsiami išėjus iš ligoninės.
Vis dėlto, pagrindinis gydymas nuo priklausomybės, pasak psichiatro, yra gydymas žodžiu. Efektyviai padeda anoniminės palaikymo grupės, priklausomybių psichologai.
Vaistų nuo alkoholizmo nėra, yra tik padedančių nevartoti.
Labai populiarus užsienyje, tačiau nepopuliarus Lietuvoje gydymosi metodas, anot psichiatro, yra ir priklausomybių reabilitacijos bendruomenės, vadinami „rehab‘ai“. Jose apsistojama pusmečiui, čia sulaukiama gydymo, psichologinės paramos, vykdoma, pavyzdžiui, terapija su žirgais. Priklausomas žmogus gauna sau laiko sveikti. Štai Škotijoje tam numatytos net pilys kalnuose.
„Kodėl Lietuvoje tai nėra populiaru? Nes vyrauja suvokimas: jei einu gydytis į tokią bendruomenę, dingstu iš darbo rinkos pusmečiui. Žmogus mąsto – „ai, tai aš gal geriau negersiu ir viskas“. Sunku priimti tai, kad gydymas gali būti ilgalaikis, kad nėra stebuklingos tabletės“, – paaiškino psichiatras.
Visuomenėje žinomas „kodavimas“ anot jo, nėra gydymo metodas, tai tėra placebu paremtas pseudo gydymas, kuomet žmogui suleidžiama, pavyzdžiui, druskos tirpalo, ar pašviečiama lazeriu į akis ir pasakoma, kad nuo šiol bus blogai, jei pavartos alkoholio.
„Žmonės „paimami“ įtaiga. Koduotojai dažnai net neturi gydytojo kvalifikacijos. Tokiu būdu liga paliekama savieigai, būklė tik blogėja“, – perspėjo specialistas.
Padėti gali tik pats sau
Paklaustas, ar įmanoma išbristi iš priklausomybės liūno pačiam, be specialistų pagalbos, J.Fugalis nedaugžodžiavo: jei būtų įmanoma taip imti ir nustoti vartoti alkoholį, psichiatrai neturėtų darbo.
„Yra pavyzdžių, kai žmonės, nesikreipę dėl gydymo, pakeičia savo gyvenimą ir nustoja vartoti alkoholį. Dažniausiai juos sustabdo koks patirtas šokas, pavyzdžiui, eismo įvykis, kurio metu sužalojami žmonės. Bet tokios istorijos – išimtys.
Vis dėlto, jei priklausomybė išsivysčiusi, gydymas yra reikalingas. Reikalingos bent jau psichologinės konsultacijos. Dažniausiai būtent tai ir neleidžia žmogui keistis, – kol jis mano, kad kontroliuoja situaciją, kad gali bet kada nustoti gerti“, – patikino psichiatras.
O ar yra teisingų žodžių, kuriuos galima būtų pasakyti priklausomybę nuo alkoholio turinčiam artimajam? Atsakydamas į tai, psichiatras pradėjo nuo nemalonios tiesos: yra tik vienas žmogus, kurį galime pakeisti, tai – patį save.
„Žinoma, šeimos palaikymas gali būti labai stiprus kriterijus, paskatinantis kreiptis pagalbos.
Ką gali padaryti blogiausio artimieji – tai gelbėti nenorintį gydytis žmogų. Paprasčiausias pavyzdys: žmogus padaro avariją, jam reikia sumokėti baudą ir tam jam duoda pinigų tėvai. Žmogus tuomet neturi problemos, ją turi tie, kurie bando jį gelbėti. Egzistuoja santykio liga – kopriklausomybė, kai šalia esantis žmogus tampa priklausomas nuo priklausomo žmogaus“, – patikino psichiatras.
Pirmiausia, anot jo, artimieji neturėtų užsiimti moraliniu smerkimu. Teisingiau būtų šiek tiek atsitraukti nuo vartojančio žmogaus, perteikti požiūrį „palaikysiu tave, jeigu kreipsiesi“.
„Sveika, jei priklausomas žmogus supranta, kad jei toliau vartos, neabejotinai pakenks santykiams: „nedraugausiu, jei nesigydysi“. Reikia paleisti, leisti pačiam priimti sprendimus“, – teigė J.Fugalis.
Pasak jo, pastebėta, kad tie kariai, kurie grįžo į šeimas iš karo zonos lėktuvais, labiau susidūrė su potrauminio streso sutrikimu nei tie, kurie grįžo į šeimas laivais – per keletą mėnesių: tie, kurie turi galimybę pabendrauti su bendraminčiais, „perdirba“ traumas. Taip yra ir su priklausomybe – jei turi palaikančiųjų ratą, bus lengviau, nei tuomet, kai bandai ligą suvaldyti vienas.
Padeda išlikti blaiviam, anot psichiatro, ir fizinis aktyvumas – 3-5 val. kardio veiklos per savaitę.
Reikia sau įsivardinti, kokios situacijos kelia stresą.
„Labai svarbu ir iš anksto numatyti situacijas, kuriose gali kilti rizika pavartoti alkoholio. Jei einu į giminės balių, turiu iš anksto žinoti, ką darysiu nuėjęs, nes jei paliksiu savieigai, vidurnaktį kažkas įsiūlys taurelę.
Reikia sau įsivardinti, kokios situacijos kelia stresą, nes būtent tokių situacijų metu žmonės palūžta. Jei draugas yra linkintis gero, jis supras, kad gydausi, ir nesiūlys gerti kartu. Jei nepalaikys, tai apie kokią draugystės kokybę mes kalbame?“, – retoriškai pokalbį užbaigė J.Fugalis.
Jei reikia medicinines, psichologines pagalbos kovojant su priklausomybių ligomis, keipkitės į Respublikinį priklausomybių ligų centrą.
