„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2017 10 19

Priklausomybės ligų centrų reforma: Klaipėdoje bėga darbuotojai, Kaune mažinamos algos

Seimo Priklausomybių prevencijos komisija rekomendavo Vyriausybei stabdyti priklausomybės centrų reformą, kadangi visos Lietuvos centrus koordinuojančią įstaigą ketinta kurti ne Vilniaus priklausomybės ligų centre, o įsteigiant naują instituciją. Su 30 etatų. Regionuose esą netrukus gali nebebūti kam gydyti šių ligonių, nes darbuotojai iš ten bėga. Tačiau Vyriausybė nusiteikusi neatsitraukti.
Vilniaus priklausomybės ligų centras
Vilniaus priklausomybės ligų centras / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Priklausomybių prevencijos komisija vieningai priėmė sprendimą rekomenduoti Vyriausybei stabdyti Priklausomybės centrų reformą, pagal kurią turėjo būti steigiama visiškai nauja įstaiga, koordinuosianti didžiuosiuose miestuose išsidėsčiusių priklausomybių centrų veiklą.

Pasikeitė sumanymas

Anksčiau kalbėta apie tai, kad koordinuojanti įstaiga bus Vilniaus priklausomybės ligų centras (VPLC), reorganizuotas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą.

Kaip 15min aiškino Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys, konservatorius Antanas Matulas, komisijos nariai yra aplankę beveik visus priklausomybės ligų centrus, kur ne kartą girdėjo, kad kolektyvai apie permainas mažai težino.

„Gavome informaciją, kad Klaipėdoje per 20 žmonių parašė pareiškimus išeiti iš darbo Priklausomybės ligų centre, Kaune ketinama mažinti slaugytojų atlyginimus. Komisija pasikvietė ministrą ir jo komandą.

Ministras Aurelijus Veryga iš esmės į kai kuriuos klausimus negalėjo atsakyti, nurodydamas savo komandos narius, kurie irgi nelabai ką galėjo pasakyti. Tuo labiau, kad tik šiandien išaiškėjo, jog reorganizuotiems priklausomybės ligų centrams vadovaus ne Vilniaus centras, kaip buvo numatyta, bet kuriama nauja, apie 30 žmonių institucija. VPLC bus tik filialas. Etatai naujai įstaigai imami iš periferijos, mažesnių centrų, o kuriama nauja institucija, kuri vadovaus visiems penkiems filialams“, – kalbėjo A.Matulas.

Klaipėdoje per 20 žmonių parašė pareiškimus išeiti iš darbo Priklausomybės ligų centre, Kaune ketinama mažinti slaugytojų atlyginimus, – sakė A.Matulas.

Jis teigė nesuprantąs, kam reikalinga nauja biurokratinė įstaiga, kai reformos tikslas ir buvęs sumažinti biurokratiją. Stebisi A.Matulas ir tuo, kad vyriausiasis slaugos administratorius bus ne kiekviename centre, kur ir reikia slauga rūpintis, o vienas, naujai kuriamame Respublikiniame priklausomybės ligų centre.

Komisija, anot A.Matulo, vienbalsiai rekomendavo Vyriausybei reformą stabdyti.

Tik rekomendacija

Komisijos sprendimas – tik rekomendacinio pobūdžio. Taip 15min teigė Paulius Gradeckas, premjero patarėjas sveikatos klausimais. Atsižvelgti ketinama ne į pačią rekomendaciją, o į kai kuriuos Seimo narių nuogąstavimus.

P.Gradecko teigimu, išties ketinama steigti naują įstaigą, bet ji būsianti viena vietoj dabar veikiančių penkių – penki centrai taps filialais, o reorganizacija bus daroma prijungimo būdu. „Naujasis Respublikinis priklausomybių centras bus Gerosios Vilties g., kur dabar yra Vilniaus centras. Bet padaliniai išlieka tie patys: Šiauliai, Klaipėda, Panevėžys, Kaunas ir Vilnius. Įstaigos liks, tik nebeturės atskiro juridinio asmens statuso“, – teigė premjero patarėjas.

Priklausomybės
Priklausomybės

Mažinti darbuotojų skaičiaus filialuose neketinama, kaip teigia P.Gradeckas, atvirkščiai, ketinama ir etatų turėti centruose daugiau, ir suteikti darbuotojams galimybių daugiau uždirbti. Tokie pokyčiai daromi remiantis patirtimi, kaip buvo reorganizuoti visuomenės sveikatos centrai – įkurtas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, o regionuose veikia departamentai.

Buvo centrų, kurie ir toliau taikė tokias metodikas, kurios prieštarauja mokslui ir elementariai logikai. Na, sakykim, švęstu vandeniu gydė priklausomybes, – sakė P.Gradeckas.

„Padaliniai užsiims priklausomybių ligų gydymu, tuo tarpu ta kepurėlė – Respublikinis centras – teiks metodines rekomendacijas ir suvienodins gydymo algoritmus, kad priklausomybę, kad ir kokia ji būtų – alkoholio, narkotikų, būtų taip pat gydoma nesvarbu, kur esi – ar Kaune, ar Šiauliuose, ar Vilniuje. Čia yra pagrindinis atsakymas, kodėl mes ryžomės tai pertvarkai ir kodėl kai kurie centrai nesutinka su tuo. Metodikos skyrėsi, neminėsiu pavadinimų, bet buvo centrų, kurie ir toliau taikė tokias metodikas, kurios prieštarauja mokslui ir elementariai logikai. Na sakykim, švęstu vandeniu gydė priklausomybes“, – aiškino P.Gradeckas.

VPLC kaip pagrindinis buvo pasirinktas, anot P.Gradecko, ne todėl, kad jis sostinėje, o todėl, kad turėjo daugiausia patirties ir didžiausią metodologinį skyrių.

Centrų vadovams pasiūlyta, P.Gradecko teigimu, likti filialų vadovais, kai kurie sutiko, kiti išeina į pensiją, dar kiti galbūt pretenduos užimti ir Respublikinio centro vadovo kėdę ar ieškos darbo kitur.

Tai, kad Klaipėdoje iš darbo išeina apie 20 žmonių, pasak P.Gradecko, primena situaciją Vilniaus greitosios pagalbos stotyje, kur buvęs direktorius irgi lyg ir skatino darbuotojus išeiti kartu su juo gąsdindamas mažėsiančiais atlyginimais ar atleidimais. O viskas esą yra atvirkščiai – regionuose darbo vietų daugės, darbo užmokesčio fondas šios įstaigos daugiausia didės.

Nurodo kitokią patirtį

A.Matulo teigimu, kitose šalyse priklausomybės ligų gydymas yra perduodamas psichiatrams. Todėl ir mūsų šalyje priklausomybių ligų centrai, kurie šiuo metu Lietuvoje yra atskiri juridiniai vienetai, turėtų tapti vietos ligoninių filialais – Vilniuje vienos, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje – kitų vietos ligoninių.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Antanas Matulas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Antanas Matulas

„Tada priklausomybės ligų gydymas būtų perduotas gydytojams psichiatrams, kaip yra pasaulyje. Kadangi psichiatrų ligoninėse yra pakankamai, jie ir padėtų ligoniams. O šiandien finansavimas yra atskiras centrų, darbuotojai gauna mažus atlyginimus. Kadangi reorganizacija buvo numatyta iki lapkričio, seniai išdalinti atleidimo lapeliai, žmonės išeidinėja į kitus darbus, nes nemato perspektyvos. Gali būti taip, kad reorganizavus įstaigas tiesiog nebus, kas gydo“, – kalbėjo A.Matulas.

Dar kovo mėnesį komisijos nariai, išklausę SAM atstovus ir priklausomybės ligų centrų vadovus, teigė, kad jų abejonės dėl pertvarkos nebuvo išsklaidytos. Tuomet teigta, kad komisijos posėdyje dalyvavę Lietuvoje veikiančių priklausomybės ligų centrų vadovai nuogąstavo, kad įvykdžius reorganizaciją bei prie Vilniaus priklausomybės ligų centro prijungus Kauno apskrities, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio priklausomybės ligų centrus, bus apribotas priklausomybės ligų gydymo specializuotų paslaugų prieinamumas žmonėms atokiuose Lietuvos vietose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“