BNS kalbinti Vilniaus ir Klaipėdos priklausomybės ligų centrų atstovai sakė esą nusiteikę bendradarbiauti su SAM, bet kartu vylėsi ne formalaus ministerijos požiūrio į savo problemas.
Šią savaitę SAM pareiškė stabdanti papildomų lėšų skyrimą priklausomybės ligų centrams ir paragino juos persitvarkyti.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus priklausomybės ligų centre šiuo metu apie 25 proc. dirbančio personalo sudaro pagalbiniai darbuotojai – valytojai, elektrikai, sandėlininkai, šaltkalviai, santechnikai, kiemsargiai, maisto išdavėjai, ūkvedys, vairuotojai, darbininkai. Klaipėdoje, pasak ministerijos, situacija panaši – apie 22 proc. darbuotojų sudaro pagalbinis personalas, Panevėžyje – 21 proc., Šiauliuose – 13 proc., Kaune – apie 9 procentus.
2017 metų biudžete šiems centrams buvo numatyta skirti papildomai 262 tūkst. eurų specialistų darbo užmokesčiui, tačiau finansavimas atidėtas ir kol kas perkeltas į antrąjį metų pusmetį, nurodo ministerija.
„Ministerijos vadovybė vertina tai kaip neracionalią vadybą, todėl įstaigos vadovai raginami pertvarkyti įstaigų struktūras“, – teigė SAM.
2017 metų biudžete šiems centrams buvo numatyta skirti papildomai 262 tūkst. eurų specialistų darbo užmokesčiui, tačiau finansavimas atidėtas ir kol kas perkeltas į antrąjį metų pusmetį, nurodo ministerija.
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė sako, kad ministerijos skaičiavimai – netikslūs: pagalbinis personalas sudaro ne ketvirtadalį, o 16 proc. darbuotojų. Pagal jos pateiktą sąrašą matyti, jog centro pagalbinį personalą sudaro 1 ūkvedys, 6 ūkio reikalų tvarkytojai, 4 maisto išdavėjai, 1 indų plovėjas, 2 vairuotojai, 9 valytojai, 1 elektrikas, 1 santechnikas, 1 stalius,1 kiemsargis, taip pat centre yra 0,5 sandėlininko etato ir 2,5 pagalbinio darbininko etato.
„Vilniaus priklausomybės ligų centrą sudaro penki stacionaraus gydymo ir trys ambulatorinio gydymo paslaugas teikiantys skyriai. Visi stacionarūs skyriai dirba visą parą, be išeiginių dienų, todėl išauga maisto išdavėjų ir valytojų darbo valandų skaičius“, – nurodė A.Širvinskienė.
Jos pateiktais duomenimis, 2016 metais centras teikė gydymo paslaugas 5400 asmenų, atliko apie 1500 medicininių apžiūrų neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti bei teikė infekcinių ligų prevencijos paslaugas 2100 asmenų.
„Centro skyriai įsikūrę trijuose pastatuose: penkių aukštų nerenovuotame statinyje Gerosios Vilties g. 3; Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyrius įsikūręs vieno aukšto mediniame nerenovuotame 1940 m. statybos pastate Šlaito g. 14; Psichosocialinės reabilitacijos skyrius veikia Savanorių pr. 74. Pastatų skaičius ir būklė taip pat lemia didesnį priežiūros poreikį“, – aiškino ji.
Visgi A.Širvinskienė sako, kas centras pasirengęs bendradarbiauti su ministerija ir optimizuoti vadybą bei lėšų naudojimą. Kartu ji teigia, kad reikėtų iš esmės peržiūrėti priklausomybės ligų paslaugų teikimo sistemą bei jos finansavimą.
Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius Liudas Andrikis irgi sako, kad reikia pokyčių gydant priklausomybes.
Turime minimaliai – tik porą žmonių – kurie užsiima kasdieniais rūpesčiais: paremontuoja, santechniką prižiūri, – sakė L.Andrikis.
„Šaunu, kad yra rodomas dėmesys, kad kažkas vertinama iš ministerijos, mintys kyla optimistinės“, – BNS sakė L.Andrikis.
Jis pasakojo, kad dabar Klaipėdos priklausomybės ligų centras glaudžiasi buvusio bendrabučio pirmame ir penktame aukštuose ir iš dalies tai lemia didesnį aptarnaujančio personalo poreikį.
„Aš manau, kad buvo pažiūrėta į plikus skaičius, tada jie gali pasirodyti neadekvatūs, kad nemaža dalis yra aptarnaujančio personalo. Iš kitos pusės yra reikalavimai dėl valymo reguliarumo ir panašiai (…). Turime minimaliai – tik porą žmonių – kurie užsiima kasdieniais rūpesčiais: paremontuoja, santechniką prižiūri“, – sakė L.Andrikis.
Jis teigė, kad suradus centrui labiau pritaikytas patalpas būtų galima atsisakyti dalies valytojų ar maisto išdavėjų.
„Trečiame, ketvirtame aukšte gyvena gyventojai, dalinamės ta pačia laiptine, gyventojų kontingentas irgi toks savotiškas, kur dalis galbūt yra ir mūsų klientai arba potencialūs klientai, nors ir vaikai gyvena, tai laiptinėje susiduria ir priklausomi nuo narkotikų asmenys, ir neblaivūs, ir vaikai, grįžtantys iš mokyklos. Iš tikrųjų absurdiška situacija, tai turiu vidinę ambiciją išsikelti į normalias patalpas“, – kalbėjo centro vadovas.
Lietuvoje veikiančių penkių priklausomybės ligų centrų tikslas – teikti medicinines, psichologines ir socialines paslaugas asmenims, žalingai vartojantiems alkoholį, narkotines medžiagas ar tabaką, bei jų šeimos nariams. Taip pat centrų specialistai gydo žmonės, turinčius priklausomybes azartiniams lošimams, kompiuteriams, konsultuoja valgymo sutrikimų turinčius pacientus.
SAM teigimu, šiuo metu Lietuvos priklausomybės centruose bendrai sukurta 400 pareigybių: Vilniuje – 185,25, Kaune – 68, Klaipėdoje – 94,25, Šiauliuose – 23, Panevėžyje – 29,5.
