RPLC darbuotojai atsakingi už šį projektą ir projektavimą vykdančios bendrovės „Urban projects“ projekto vadovas Valentinas Vileikis siekia derinti veiksmus su Bangų g. 6A kaimynystėje esančiais gyventojais. Tam buvo įvykdyta statybos reglamentais numatyta rekonstruojamo pastato viešinimo procedūra. Projekto viešinimo metu visuomenei sunerimus, kaip atnaujinus pastatą pasikeis socialinė šios vietos dinamika, buvo inicijuota diskusija ir siekiama kalbėti apie tai, kaip šio iš esmės nusidėvėjusio ir negalimo jau dešimtmetį naudoti pagal paskirtį pastato atnaujinimas galės įtakoti aplinkinių gyventojų interesus.
Sausio 11 d. buvo surengtas „Gydymo paskirties pastato – ligoninės (Respublikinio priklausomybės ligų centro, Klaipėdos filialo) Bangų g. 6 a, Klaipėda, rekonstravimo projekto“ projektinių pasiūlymų sprendinių pristatymas ir svarstymas viešo susirinkimo posėdžio metu, kurio metu Valentinas Vileikis ir priklausomybės ligų centro komanda atsakė į gyventojų klausimus. „Svarbiausia šiuo metu vykdyti konstruktyvią diskusiją ir tartis, kokie sprendimai gali būti priimti, kad abiem pusėms tai būtų priimtina“, - sako projekto vadovas, - „prie šio projekto dirbama jau 5 metus. Buvo įvertinta daug galimų atnaujinti vietų ir pasirinkta būtent Bangų g. esanti vieta. Tad tai nėra neapgalvotas sprendimas“.
Gyventojai nuogąstauja
Gyventojai iš greta (Bangų g. 6 a) esančio namo kalba apie tai, kad dėl naujo kaimyno ši vieta taptų nesaugi ir padidintų nusikaltimų skaičių. „Gyventojų nuogąstavimai dėl to, kad centro kaimynystė gali iš esmės pakeisti kriminogeninę padėtį gyvenamojoje aplinkoje yra natūralūs, tačiau nėra pagrįsti faktais“, - sako V. Vileikis.
Atkreiptas dėmesys, kad šioje vietoje daugiau kaip 60 metų buvo, yra ir veiks psichikos sutrikimų ligoninė, todėl gyventojams įsigyjant turtą buvo žinoma Bangų 6A vykdoma gydymo veikla, todėl esamo pastato atnaujinimas tik pakels nekilnojamojo turto vertę, sutvarkyta aplinkine infrastruktūra naudosis aplinkiniai gyventojai ir visi Klaipėdos regiono ligoniai.
Norima skatinti bendradarbiavimą su gyventojais ir siekti, kad gyvuojančios stigmos ne dar labiau įsitvirtintų, o būtų mažinamos. „Priklausomybė yra psichikos liga, kurią galima gydyti. Ir žmonės, kurie kreipiasi pagalbos į priklausomybės ligų centrą, kaip tik rodo aktyvų norą gydytis. Tad nesinori, jog dėl to, kad žmogus nori spręsti problemą, jis būtų išstumiamas į visuomenės paribius ir stigmatizuojamas kaip nusikaltėlis“, - sako Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė. Kaip tik moksliniai tyrimai (Ceccato, 2008) rodo, kad „narkotikų vartotojo ar jo artimųjų kreipimasis pagalbos sykiu yra ir individualus noras išeiti iš socialinių nusižengimų erdvės, ir pasitikėjimo socialinės kontrolės institucija išraiška“. Be to, atkreiptas dėmesys, kad tokių paslaugų gali prireikti ir bet kuriai gyvenančiai šalimais šeimai ir juk kiekvienas norėtų, kad būtų aptarnautas pagal šiuolaikinius standartus sutvarkytoje aplinkoje.
Tad norisi skatinti priėmimą ir abipusį pasitikėjimą. Tai kviečia daryti projekto vadovai, tardamasi su gyventojais, išgirsdami juos ir diskutuodami, kartu surandant geriausią sprendimą abiems pusėms. Tam inicijuotas pakartotinis svarstymas, kad visuomenė būtų supažindinta su atliktais rekonstruojamo statinio architektūriniais pakeitimais.
