Prisiekęs jis pradės eiti pareigas.
„Svarbiausia yra objektyvumas, nešališkumas, teisės viršenybės paisymas ir, žinoma, politinis neutralumas, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Visi šitie principai, kurie yra įvardyti Žvalgybos kontrolieriaus įstatyme“, – Seime žurnalistams sakė N.Statkus, paklaustas apie svarbiausius naujų pareigų aspektus.
Anot jo, skundų žvalgybos kontrolieriui rašyti dar negalima, nes įstaiga neturi nei buveinės, nei darbuotojų.
„Skundų rašyti dar negalima, nes nėra kur rašyti: nėra nei adreso, nei pašto dėžutės, nei telefono“, – teigė N.Statkus.
Seimo pirmininkė jį siūlo skirti Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu. Antradienį numatytas šio klausimo pateikimas.
Pasak kandidato, jeigu jis bus paskirtas vadovu, galės pradėti paruošiamuosius įstaigos kūrimo darbus.
„Tikiuosi visą dokumentaciją paruošti per tris–keturis mėnesius, bet paskui tai priklausys nuo kitų kompetentingų institucijų, kurios vertina, sertifikuoja įslaptintos informacijos sistemas, patalpas. Tai priklausys jau ne vien nuo manęs, kaip ir patikrinimai asmenų, kurie būtų kandidatais dirbti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigoje – tai irgi gali užtrukti iki keturių mėnesių“, – tvirtino žvalgybos kontrolierius.
Jo teigimu, įstaigai įkurti gali prireikti šešių–septynių mėnesių.
Žvalgybos kontrolierių parlamentas paskyrė kovo 21 dieną.
N.Statkaus kandidatūrą pasiūliusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tai vienas reikšmingesnių paskyrimų, nes kuriama nauja tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.
Prisistatydamas Seime N.Statkus teigė, kad žvalgybos institucijų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei, todėl reikia kito priežiūros mechanizmo nei vieša atsakomybė. Anot jo, šią funkciją užtikrinti turinti žvalgybos ombudsmeno institucija galės veikti tik tuomet, jei turės visuomenės, politikų ir žvalgybos institucijų pasitikėjimą.
N.Statkus iki šiol dirbo Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis taip pat yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą žvalgybos kontrolierius yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.
V.Čmilytė-Nielsen patvirtina turinti kandidatą ir į antrąją žvalgybos kontrolieriaus pareigybę.
Seimas du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai skiria Seimo pirmininko teikimu, kandidatūras apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui.
Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
