Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 02 18

Prisijungti prie nuotekų tinklo norintys vilniečiai: mes investuojame tūkstančius, o jie turtą pasiima

Nors daug kalbama apie tai, kad būtina kuo daugiau Lietuvos gyventojų prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų ir tokiu būdu naikinti lauko tualetus bei kontroliuoti nuotekų surinkimą, tam pasiryžę žmonės turi pastabų. Visų pirma dėl to, kad jiems brangiai kainuojančius įrenginius tenka be jokios kompensacijos perleisti savivaldybei. Tokia tvarka vilniečius glumina.
Vilniaus miesto nuotekų valykla
Vilniaus miesto nuotekų valykla / Luko Balandžio / 15min nuotr.

15min prieš savaitę rašė, kad Naujoji Vilnia yra vienas iš tų sostinės rajonų, kurio daliai gyventojų iki šiol tenka naudotis lauko tualetais, o vandens atsinešti iš kieme įrengtos vandens kolonėlės. Ir taip yra ne tik individualiuose namuose, kurių gyventojai – neretai pagyvenę – nepajėgia susitvarkyti buities, bet ir daugiabučiuose.

Plačiau skaitykite čia: XXI amžius Vilniuje vis dar atėjo ne pas visus: gyventi be kanalizacijos tenka ir daugiabučiuose.

10-14 tūkst. eurų

Būtent šis straipsnis paskatino taip pat Naujojoje Vilnioje, tik individualių namų kvartale, gyvenantį Rimą P. papasakoti apie savo patirtį, siekiant prisijungti prie centralizuotų sostinės nuotekų tinklų.

Apie 60 m ilgio inžinerinių tinklų įrengimas kainuoja nuo 10 iki 14 tūkst. eurų. O įrengtus tinkus, pasirodo, neatlygintinai turėsiu perduoti.

„Praėjusiais metais kovo-balandžio mėn. „Vilniaus vandenų“ rangovai įrengė centralizuotą nuotekų sistemą Palydovo gatvėje. Kadangi esame naujakuriai – įsigijome pusę namo Palydovo g., tai prisijungimas prie naujai įrengtos centralizuotos nuotekų sistemos mums, pasirodo, yra gan sudėtingai įgyvendinamas ir brangiai kainuojantis projektas, – pasakojo Rimas. – Kadangi rekonstravome seną namą, „Vilniaus vandenys“ sutiko leisti mums prisijungti prie naujai įrengtos nuotekų sistemos už savo pinigus.“

Kitos išeities neturėdama šeima nusprendė to imtis, o tada sužinojo kainą: „Apie 60 m ilgio inžinerinių tinklų įrengimas kainuoja nuo 10 iki 14 tūkst. eurų. O įrengtus tinklus, pasirodo, neatlygintinai turėsiu perduoti „Vilniaus vandenims“... Tai štai kokie reikalavimai, kitaip neleis prisijungti prie šalto vandens tiekimo.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Geriamo vandens čiaupas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Geriamo vandens čiaupas

Anot vilniečio, toks principas nustebino ir papiktino, tačiau vis dėlto teko pasirašyti trišalę sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe ir „Vilniaus vandenimis“, kad galėtų prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos.

Perims savivaldybė

„Vilniaus vandenys“ savo ruožtu neneigia, kad gyventojams tenka perduoti už savo pinigus įsirengtus tinklus, tačiau ne jiems, o šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybei.

„Kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (išskyrus tam tikras išimtis), numatoma Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme“, – tvirtinama „Vilniaus vandenų“ komentare.

Arno Strumilos / 15min nuotr./„Vilniaus vandenys“
Arno Strumilos / 15min nuotr./„Vilniaus vandenys“

Šio įstatymo viename iš straipsnių nurodoma: „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis.[...]“

„Taigi, pagal įstatymą asmuo (statytojas) negali statyti tinklų nesudaręs trišalės sutarties. Savivaldybė patvirtindama trišalę tinklų statybos sutartį, nustato joje sąlygas, kuriomis turi būti perduoti pastatyti tinklai (infrastruktūra) savivaldybei (ne „Vilniaus vandenims“). „Vilniaus vandenys“ tinklus savo ar ES fondų lėšomis tiesia tik pagal Savivaldybių tarybų patvirtintą veiklos planą, kur numatytos investicijos tinklų tiesimui turi būti suderintos su Valstybine energetikos reguliavimo taryba“, – tokį komentarą pateikė „Vilniaus vandenys“.

„Vilniaus vandenys“ tinklus savo ar ES fondų lėšomis tiesia tik pagal Savivaldybių tarybų patvirtintą veiklos planą, kur numatytos investicijos tinklų tiesimui.

Bendrovės atstovų teigimu, dokumentų tvarkymas norintiems prisijungti trunka skirtingai, priklausomai nuo objekto sudėtingumo: „Projektavimo sąlygų išdavimas trunka 10 darbo dienų, patys projektavimo darbai – apie tris mėnesius (kaip minėta, priklausomai nuo objekto sudėtingumo), projekto derinimas – nuo 10 iki 20 darbo dienų. Tokius terminus numato Statybos įstatymas.“

Įtaria prieštaravimų Konstitucijai

Su panašiais sunkumais dėl prisijungimo prie Vilniaus miesto centralizuotų nuotekų tinklų susidūrė ne vien Rimas iš Naujosios Vilnios. Individualių namų kvartale miesto pakrašty gyvenantys žmonės 15min pasakojo net konsultavęsi su teisininkais dėl savo pinigais finansuotos infrastruktūros perdavimo savivaldybei ir esą išgirdę atsakymą, kad Vilniaus miesto tarybos patvirtinta sutartis, pagal kurią reikalaujamą turtą perduoti „Vilniaus vandenims“, galbūt nėra visiškai teisėta.

„Galbūt tokia sutartis net prieštarauja Konstitucijai, nuosavybė negali būti nusavinta, arba turėtų būti gyventojams atlyginta vienokiu ar kitokiu būdu“, – savo įtarimais dalijosi vardų nenorėję skelbti vilniečiai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vandens kolonėlė šalia namo A.Kojelavičiaus g.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vandens kolonėlė šalia namo A.Kojelavičiaus g.

Vilniaus savivaldybės Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio vedėjas Kęstutis Karosas 15min yra sakęs, kad visi klientai, norintys prisijungti prie centralizuotų miesto tinklų, o ypač gyvenantys daugiabučiuose ar namų kvartaluose, kur daugiau nei vienas gyventojas, gali teikti paraiškas ir dalyvauti kvartalinių tinklų plėtros finansavime (dabar teikiama paslauga ir su rangos darbų atlikimu, kas palengvina klientams įsirengiant vandentiekio ar nuotekų įvadą/išvadą), taip pat yra galimybė įsirengus patiems nuotekas gauti dalinį finansavimą iš Vilniaus miesto savivaldybės.

„Reikia nepamiršti, kad taip pat vystomi ir ES lėšomis nutiesti tinklai. Vystant tokius projektus, tinklai atvedami iki pat sklypo ribos. Taip mėginama pagerinti ir palengvinti gyventojų prisijungimą prie miesto tinklų. „Vilniaus vandenys“ suteikia visas galimybes prisijungti prie tinklų, tačiau reikia ir didesnio grįžtamojo ryšio iš pačių žmonių“, – pačius gyventojus rodyti daugiau iniciatyvos ragino K.Karosas.

Sostinės savivaldybės duomenimis, 2020–2022 m. „Vilniaus vandenų“ planuose prie nuotekų sistemos numatyta prijungti daugiau kaip 4,2 tūkst. gyventojų. Pernai savo ir Aplinkos ministerijos lėšomis savivaldybė nemokamai tvirtina pajungusi 86 namus, daugiausia Naujojoje Vilnioje.

Šiuo metu vykdoma vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Šnipiškėse, Naujininkuose, Rasose, Naujojoje Vilnioje ir kt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais