Įtikino ne visus
Kelių nuotraukų koliažą, kurio centre – bumbulais nukabinėtos ir sidabrine girlianda apvyniotos eglutės nuotrauka, internautai platina jau seniai, mažiausiai nuo praėjusių metų gruodžio.
Iki Kalėdų likus mažiau nei mėnesiui, juo pasidalijo ir viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos. Nuo ilgesnių komentarų ji susilaikė, tik prirašė: „Gal kartais puošit kalėdinę eglutę…“
Kai kurie komentatoriai ėmė dalytis įžvalgomis, jog Kalėdų eglutė esąs svetimos kultūros palikimas, surenkanti sunkią energiją ir perduodanti kažkokią žinią, kad gruodžio 25-ąją švenčiamas ne Jėzaus gimtadienis.
Tačiau daugelis sąsajas su šėtonu įvertino skeptiškai – ėmė stebėtis, kad turbūt kiekvieną žvaigždę ir virvę bus galima pateikti kaip simbolį, priminė, kad medis per Kalėdas puošiamas ne velniui pagarbinti.
Pastarieji yra teisūs. Eglės puošimas per Kalėdas – sekuliari modernių laikų tradicija ir, nors puoselėjama religinį pamatą turinčios šventės proga, su religija turi mažai ką bendro. Su šėtonu – taip pat, koliaže rodomi simboliai turi savo istorijas, kurios veda ir į biblinius laikus.
Užkliuvo net Kalėdų Senelio pavadinimas
„Atskleista Kalėdų apgavystė“, – taip angliškai pavadintas koliažas. Jo viršuje atkreiptas dėmesys, kad žodis „santa“ (kuris lotyniškai reiškia „šventa“ ir yra vartojamas Kalėdų Senelio pavadinime angliškai – Santa Claus, yra „satan“ (angl. „šėtonas“, kilęs ir hebr. „kaltintojas, priešas“) anagrama. Kitaip tariant, abu žodžiai sudaryti iš tų pačių, tik skirtingai išrikiuotų raidžių.
Viršuje kairėje – žmogaus ožio galva nuotrauka. Taip dažnai vaizduojamas nelabasis. Tą pačią nuotrauką galima rasi ir atskirai, net kitame (ne Kalėdų) kontekste internete, dažnai – vaizdo įrašuose apie šėtoną (čia, čia, čia, čia).
Ant ožio kaktos matyti penkiakampė žvaigždė, nupiešta viena ištisine linija. Šis simbolis naudojamas jau tūkstančius metų nuo Antikos laikų. Be kita ko, jis simbolizuoja penkias Kristaus žaizdas, penkis elementus (žemę, ugnį, vandenį, orą ir sielą).
Žvaigždė buvo naudojama ir magijoje, okultizme, apversta aukštyn kojomis – ir satanizme. Apverstoje žvaigždėje nupiešta ožio galva (primenanti matomą koliaže) yra Bafometo – dievybės, kurios garbinimu buvo kaltinami tamplieriai, – ženklas, taip pat – Šėtono bažnyčios, ateistinės religinės organizacijos, simbolis.
Taip pat skaitykite: Baisisi be reikalo: abortai atliekami be šėtoniškų ritualų ir su nuoširdžia misija
Po ožiagalviu paminėta gyvatė, kurią esą primena blizgančios girliandos. Gyvatė yra vienas seniausių, labiausiai paplitusių ir sudėtingiausių mitologinių simbolių, susijusi ir su blogiu, ir su gėriu.
Ji gali simbolizuoti mirtį, naikinimą, blogį, nuodus (todėl simbolizuoja mediciną ir farmaciją), bet ir vaisingumą, atgimimą. transformaciją, nemirtingumą, mat išsinerdama iš odos tarytum atgimsta iš naujo.
Krikščioniškoje tradicijoje gyvate apsimetęs šėtonas sugundė Ievą nuskinti vaisių nuo gero ir pikto pažinimo medžio, nors Dievas tai buvo uždraudęs. Ieva vaisiumi pasidalijo su Adomu. Dėl šios pirmapradės nuodėmės Dievas išvarė juos iš Rojaus. Tad gyvatė gali simbolizuoti ir velnią, gundymą, apgaulę.
Ar tikrai Ieva nuskynė obuolį?
Koliažo viršuje dešinėje parodytas kaip tik šis uždraustasis vaisius – obuolys. Kaip žinoma, obuoliais nuo seno buvo dekoruojamos Kalėdų eglės, šiandien juos atstoja bumbulai, kurie ir paminėti koliaže.
Šiandien uždraustu vaisiumi vadinamas malonaus dalyko šaltinis, susijęs su taisyklių laužymu ar kažko, nuo ko žmogus turėtų susilaikyti – neteisėto, nemoralaus, – darymu. Religijoje tai yra užginto medžio vaisius, kurio paragauti sugundė šėtonas.
Vakarų kultūroje kalbama apie obuolį, tačiau Biblijoje neminima, koks konkretus vaisius tai buvo (hebrajiškoje versijoje buvo kalbama apie peri – vaisių apskritai). Spėjama, kad tokia versija atsirado dėl kalbinio nesusipratimo, mat lotyniškai ir „blogis“, ir „obuolys“ rašomi taip pat – malum, šiek tiek skiriasi tik tarimas.
Šis vaisius buvo paminėtas 1667 m. pasirodžiusioje anglų poeto Johno Miltono poemoje „Paradise Lost“, kurioje, apdainuojant Adomo ir Ievos istoriją, paminėtas būtent obuolys.
Jis tikrai galėjo būti nuskintas Ievos, bet taip pat – granatas, mangas, figa, kriaušė, vynuogė ir pan.
Kalėdų eglutę puošiančios žvakės koliaže pavadintos Liuciferio žibintu. Liuciferis (šis vardas lotyniškai reiškia „Šviesos nešėjas“) yra personifikuotas kaip vyriška figūra su deglu rankoje. Pastarasis simbolizuoja okultinius menus ir mokslus.
Klasikinėje mitologijoje Liuciferis yra ir ryto žvaigždė (Venera auštant) – kaip tik su ja palyginta žvaigždė, maunama ant eglės viršūnės.
Koliažas baigiamas priminimu, kad gruodžio 25-oji yra biblinės figūros Nimrodo gimtadienis. Jis buvo Nojaus proanūkis, Šinaro žemės (Pietinės Mesopotamijos) karalius ir esą nurodė pastatyti Babelio bokštą, tokiu būdu užsitarnaudamas maišininko prieš Dievą reputaciją. Istorikai nėra radę kitų šaltinių, kurie patvirtintų Nimrodą tikrai gyvenus.
Puošti ėmė vokiečiai
Tokios Kalėdų eglutės, kokias matome šiandien, yra nesenų laikų tradicija. Nors ji siejama su švente, turinčia religinių aspektų, tai yra sekuliarus simbolis, visiškai neminėtas Biblijoje.
Medžiai nuo seno buvo religinių ritualų dalis. Egiptiečiai dievą Ra garbino ką tik nuskintomis palmių šakomis. Ankstyvieji romėnai visžaliais augalais puošdavo šventyklas dievo Saturno garbei, o pagonys – savo namus per žiemos saulėgrįžą.
Eglės per Kalėdas imtos puošti Europoje, bet nuo kada tiksliai, nežinoma. Latviai šiuos nuopelnus priima sau – skelbiama, esą vietos pirklių gildijos nariai visžalį medį nukabinėjo dirbtinėmis rožėmis, o pašokę aplink sudegino dar 1510 m. Tiesa, net Latvijoje ne visi tiki šia legenda.
Pagal kitą versiją, Kalėdų eglutės atsirado tame pačiame XVI a., bet liuteroniškose Vokietijos žemėse. Ši tradicija siejama su vienu iš protestantiškos Reformacijos iniciatorių, kunigu Martinu Lutheriu, kuris esą pirmasis prie visžalių medžių ėmė tvirtinti žvakes.
Egles jis rinkdavosi ne tik dėl to, kad būdavo žalios ir tuo metų laiku, bet ir kaip amžinos Dievo meilės bei nesibaigiančio savo tikėjimo simbolį. Kiek šioje legendoje teisybės, taip pat nežinia.
Manoma, kad pirmą tikrą Kalėdų eglutę vokiečių liuteronai pastatė Strasbūro (Elzaso regionas, kuriame yra šis miestas, tuomet buvo Šventosios Romos imperijos dalis) katedroje 1539 m. Kūčių dieną vokiečiai namie papuošdavo „rojaus medį“, kuris turėdavo priminti Ievą ir Adomą.
Taip pat skaitykite: Pasibaisėjo latviška egle su svastikomis: kodėl jos neturi nieko bendro su naciais?
Tiesa, Vokietijoje, kaip ir kitur pasaulyje, Kalėdų eglutės išplito tik XIX a. pirmoje pusėje, kai išpopuliarėjo JAV. Dovanos po jomis pradėtos dėti tik gamintojams ir prekybininkams suvokus, kad tai gali būti dar viena smagi pramoga namie šaltuoju metų laiku.
Nors dabar eglučių galima pamatyti įvairių – nuo didžiulės blizgančios dirbtinės iki kuklios eglės šakos, nuo išlakaus dvimetrinio medžio iki savos gamybos, pavyzdžiui, sudėliotos iš knygų arba sukurtos iš antrinių žaliavų, ir puošiamos jos pagal kiekvieno skonį, tam tikri elementai yra tradiciniai ir turi savo reikšmę.
Žvakės, kurios socialiniuose tinkluose platinamame koliaže pavadintos Liuciferio deglais, buvo vienos pirmųjų eglučių dekoracijų. Jos simbolizuoja Betliejaus žvaigždę, kurią pamatę trys išminčiai iš Rytų leidžiasi į kelionę aplankyti ką tik gimusio Jėzaus.
Tokia pati ir žvaigždės, maunamos ant eglės viršūnės, prasmė. Kai kurie žmonės žvaigždę apskritai pakeičia angelu ar smailios formos žaisliuku.
Blizgančios girliandos (kartais kaspinai ar lemputės) gali simbolizuoti ryšį, kuris per šventes sujungia šeimos narius.
Kalėdų eglutės puošiamos ir kitokiais daiktais, kurie taip pat turi tam tikrą simboliką, arba kai kuriais nebepuošiamos dėl pasikeitusių tradicijų ir galimybių juos pakeisti kuo nors kitu (pavyzdžiui, obuolys nebėra populiari medelio puošmena kaip anksčiau).
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kalėdų eglutės puošybos elementai susiję su bibliniais laikais, įvairiose kultūrose simbolizuoja tam tikrus dalykus ir su šėtonu neturi nieko bendro.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
