Svarbiausių dalykų TOP penketukas nepretenduoja tapti objektyviu rinkiniu, toks tikslas būtų kiek naivus.
Per karantiną įvyko daugybė reikšmingų įvykių. Vienoms socialinėms grupėms galbūt stringanti valstybės parama verslui buvo įsimintiniausias momentas, kai galbūt kitoms – tuštėjančios parduotuvių lentynos, tretiems per šiuos tris mėnesius labiausiai įstrigti galėjo plintančios netikros naujienos.
Kviečiame komentare sudėlioti savo svarbiausių įvykių penketuką.
5. Uždaryta Nemenčinė
Savaitei uždarytas Nemenčinės miestelis buvo vienas išskirtiniausių įvykių, nutikusių per karantiną. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovės Rolandos Lingienės, tokį sprendimą reikėjo priimi dėl pačių gyventojų elgesio.
Nemenčinėje greitai pradėjo plisti koronavirusas, jis buvo užfiksuotas siuvimo įmonėje „Vilnika“, slaugos namuose „Senevita“ ir kitose įstaigose. Bet miestelėnai į priverstinę saviizoliaciją tik numojo ranka – lankėsi pas draugus, kaimynus, ėjo į parduotuves.
4. Sergantys senoliai
Senjorai – viena pažeidžiamiausių koronaviruso socialinių grupių, mat vyresniame amžiuje mirštamumas yra didžiausias. Todėl kai buvo girdėti naujienos apie sergančius senolius, ne vienam suspurdėdavo širdis.
O naujienų buvo ne viena – per karantiną Lietuvoje buvo užfiksuoti bent keli nerimą keliantys židiniai: Klaipėdos hospise, Vilniaus universitetinės ligoninės reabilitacijos centre „Pušyno kelias“, Kartenoje esančioje slaugos ligoninėje, globos namuose „Senevita“, Antavilių pensionate.
NVSC birželio 10 dienos duomenimis, asmens sveikatos priežiūros įstaigų globos skyriuose ir globos įstaigose iš viso infekcija susirgo 145 rizikos grupei priskiriami asmenys, 12 iš jų mirė.
3. Sumišimas dėl kaukių
Dalis lietuvių koronavirusui ruošėsi iš anksto – dar sausio pabaigoje, vasario pradžioje vaistinės pradėjo skelbti nebeturinčios medicininių kaukių. Kai kurie kaukes pirko ne tik asmeniniam naudojimui, bet ir verslui – vėliau jos internete buvo parduodamos keliasdešimt kartų didesnėmis kainomis. „Pagalbos ranką“ tautai nusprendė ištiesti ir keli žinomi žmonės.
Kita vertus, sveikatos specialistai ne sykį sakė, kad tai yra tikra kvailystė – medicininės kaukės nuo viruso neapsaugos. Tą yra sakęs ir ministras Aurelijus Veryga.
„Yra tokių gėdingų apraiškų, kai pardavinėjamos kaukės, kurios nieko nesprendžia, neapsaugo, galiu darsyk pakartoti“, – kovo pradžioje sakė ministras.
Tačiau ilgai netrukus po to pats A.Veryga viešumoje pasirodė su kauke ir dabar jau pabrėžia, kad kaukės apsaugo nuo užsikrėtimo.
Pasirodo – pasikeitė mokslininkų rekomendacijos, mat kai visuomenėje virusas plačiai pasklinda ir kai pats to nežinodamas gali būti besimptomis infekcijos nešiotojas, kaukės gelbsti ir stabdo infekcijos plitimą.
Suprasti akimirksniu – atšaukiamas karantinas
- Reikalavimas dėvėti apsaugos priemones keičiamas į rekomendaciją
- Naktinių viešojo maitinimo įstaigų darbo laikas nebėra ribojamas
- Kavinėse ir restoranuose privalu laikytis saugaus atstumo
- Nebėra privaloma izoliuotis, net ir turėjus kontaktą su sergančiu COVID-19
- Iki liepos 1 dienos atviruose renginiuose iki 700, uždaruose iki 150. Po liepos 1 dienos atitinkamai iki 1000 ir 200 žiūrovų.
2. Netvarka ligoninėse ir sergantys medikai
Koronavirusui esant už tūkstančių kilometrų, valdžia tvirtino, kad Lietuva – pasiruošusi. Mat turėjome ir Ebolos viruso pratybas, ir Santariškėse yra pastatyta nauja infekcinė ligoninė. Virusui pravėrus šalies vartus, pradėjo girdėtis medikų šūksmai: „trūksta apsaugos priemonių!“
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro birželio 10 dienos duomenimis, šalyje susirgusių medikų skaičius vis dar auga ir nuo karantino pradžios jis artėja prie 400.
Dėl to priešakinėse linijose kovojantiems medikams buvo ir skaudu, ir psichologiškai sunku.
Per karantiną, netvarkos būta ir Klaipėdos universitetinėje, ir Marijampolės, Vilniaus miesto klinikinėje ir Kauno klinikinėje ligoninėse.
Pastaroji ypač suskambėjo, kuomet žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė paviešino skandalingas nuotraukas iš įstaigos vidaus. Medikai kaupė vienkartines priemones, kad galėtų jas panaudoti kelis kartus.
Ligoninės vadovas Albinas Naudžiūnas teisinosi, kad taupo visas pasaulis, o NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė pažymėjo, kad ligoninė sutaupė nebent koronavirusą.
A.Naudžiūnas iš pradžių buvo nušalintas nuo pareigų, bet vėliau į jas grąžintas. Marijampolėjee pandemija iš kėdės ligoninės vadovę Audronę Kuodienę išvertė negrįžtamai. Kaip pasisuks Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio, dėl kurio būta daug medikų nusiskundimų, likimas, dar nežinoma.
1. Susitelkėm į kumštį
Koronaviruso pandemija išryškino lietuvius jungiančią savybę – susitelkti ir padėti vieni kitiems. Žmonės siūlėsi pagalbą laiptinėse, parveždavo prekių besisaugojantiems senjorams, maisto pramonės įmonės tiekė maistą, gėrimus, saldėsius tiek medikams, tiek savanoriams.
Privačios gydymo įstaigos, verslai, iniciatyvūs žmonės pirko ir vežė apsaugos priemones į artimiausias gydymo įstaigas. Negana to, buvo paskelbtos kelios aukojimo akcijos – Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Maltos ordinu surinko per 240 tūkst., o Andriaus Tapino komanda surinko per 2,5 mln. eurų, už kuriuos buvo perkamos medikams būtiniausios apsaugos priemonės, įranga.
Per tris mėnesius buvo įgyvendinta tiek daug gražių akcijų, kurias visas išvardyti net ir būtų sudėtinga. Tačiau po jomis visomis slypėjo noras padėti ir tai išties buvo vienas įspūdingiausių dalykų, nutikusių per karantiną.
