NSGK trečiadienį nusprendė, kad komiteto išvadą šiuo klausimu rengs komiteto nariai socialdemokratas Juozas Olekas, „valstiečiai“ Dainius Gaižauskas ir Jonas Jarutis, konservatoriai Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas.
Išvadą jie turi parengti iki spalio 1 dienos.
Komitetas pritarė, kad reikia ne spręsti, ar pritariama pataisoms, ar ne, bet jas taisyti.
„Jei kas pusmetį grįšime prie šio projekto... Reikia kažkaip iš tos aklavietės išeiti“, – sakė konservatorius A.Anušauskas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis siūlo jau kitų metų sausį paskelbti visus prisipažinusius KGB bendradarbius.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad pagrindinė tokio projekto grėsmė – kad Kremlius turi visą buvusių bendradarbių sąrašą, tad žinojimas, kas prisipažino, o kas ne, jam labai pasitarnautų.
L.Kasčiūnas pritarė, kad metų, per kuriuos valstybė saugo prisipažinusiųjų paslaptį, kartelė būtų nuleista. Konservatorius mano, jog būtų galima paskelbti informaciją apie ne tik politikais, bet ir diplomatais norinčius tapti asmenis.
A.Anušauskas svarstė, kad į šį sąrašą galima būtų įtraukti ir pretendentus tapti strateginių įmonių vadovais.
Konservatorius kalbėjo, kad informaciją, kurią siūlo paviešinti Z.Jedinskis, dabar turi Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Kadangi per metus du kartus iškyla šis klausimas, reikia surasti kompromisinį variantą“, – sakė jis.
VSD laikosi nuomonės kad šios informacijos laikymas slapta turėtų būti neterminuotas, tačiau tai įtikina ne visus politikus.
„Mano supratimu, kiekviena grėsmė turi tam tikras ribas. Ši grėsmė turi ribas, susijusi su žmonių amžiumi. Jei žmogus miręs ar garbaus amžiaus, žinoma, kad grėsmės nacionaliniam saugumui jis sukelti negali. Galima diskutuoti apie šio termino trumpinimą“, – įsitikinęs A.Anušauskas.
„Valstietis“ Jonas Jarutis priminė, kad pretenduojant į tam tikras pareigas reikia nurodyti, ar esi bendradarbiavęs, o melas gali skaudžiai atsirūgti.
„Valstietis“ Dainius Gaižauskas posėdyje samprotavo, kad Kremlius esą jau turi prisipažinusiųjų sąrašą.
„Gal jau jį naudoja, gal jau ir šantažuoja“, – kartojo jis.
Konservatorius Arvydas Anušauskas jam atsakė, kad tai visų pirma reikia įrodyti, antraip nėra prasmės diskutuoti.
Seimas pritarė po pateikimo
Praėjusį ketvirtadienį Seimas priėmė svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nario Zbignevo Jedinskio pataisą, kuriame siūloma nuo kitų metų išslaptinti valstybei prisipažinusių KGB bendradarbių duomenis – projektui pritarta po pateikimo.
Po Seimo sprendimo Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo, kad prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paviešinimas sukeltų didelę grėsmę Lietuvos saugumui ir atvertų kelia Rusijos šantažui.
„Tokio įstatymo priėmimas padidintų grėsmę valstybei, šalies ir visuomenės pažeidžiamumą, atvertų kelią aktyvesnei Rusijos ir Baltarusijos tarnybų veiklai, pablogintų situaciją kontržvalgybine prasme“, – BNS ketvirtadienį sakė VSD atstovė Aurelija Katkuvienė.
Aukščiausioji Taryba garantavo, kad informacija nebus paskelbta
1990 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškime, kuriuo asmenys buvo raginami prisipažinti bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, buvo garantuojama, kad informacija apie šiuos asmenis niekada nebus oficialiai skelbiama.
Pradžioje valstybė buvo įsipareigojusi duomenų nepaskelbti 25 metus, 2015 metais terminas pratęstas 75 metams.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
