Už tai antradienį balsavo aštuoniasdešimt Seimo narių, 12 buvo prieš, 17 susilaikė.
Anksčiau vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis buvo pasiūlęs prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paslaptis saugoti amžinai.
Labiausiai saugoti prisipažinusių apie bendradarbiavimą su KGB asmenų pavardes pamatyti norėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Jie visi balsavo prieš įstatymo priėmimą.
„Balsuodami už šį įstatymą mes paliekame daug įslaptintų KGB agentų. Tai, kad jie prisipažino, dar nieko nereiškia. Likdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nieko nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Ar tokie žmonės nėra potencialūs valstybės kenkėjai? Ir kas gali garantuoti jie neliko kaimyninės valstybės agentai? Labai gera priedanga – įslaptintas KGB agentas, kuris gali tarnauti kitai valstybei“, – aiškino Lenkų rinkimų akcijos poziciją jos atstovas Zbignevas Jedinskis.
Labai gera priedanga – įslaptintas KGB agentas, kuris gali tarnauti kitai valstybei, – sakė Z.Jedinskis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat abejojo, ar buvusių KGB bendradarbių paslaptis reikia saugoti taip ilgai.
„Praėjo 25 metai. Nelaikau jokio pykčio tiems žmonėms, bet noriu žinoti tuos žmones, kad jie šiandien nevaidintų herojų, patriotų“, – tvirtino jis.
Valstybė turi laikytis pažadų
Tuo tarpu kiti Seimo nariai tvirtino, kad reikia elgtis garbingai ir saugoti tą paslaptį, kurią saugoti buvo pažadėjusi Lietuvos valstybė.
„Niekada negalvojau, kad turėsiu ginti bendradarbiavusius su KGB asmenis nuo socialdemokratų. Tai, kas šiandien yra kalbama, pavadinčiau nesusipratimu. Tada, kai buvo priimtas šis įstatymas nebuvo kalbama apie jokias galimybes išslaptinti šiuos asmenis. Jiems buvo pasakyta: ateikite, prisipažinkite ir valstybė saugos jus nuo informacijos viešinimo ir kitų valstybių įtakos“, – sakė D.Kuodytė.
Niekada negalvojau, kad turėsiu ginti bendradarbiavusius su KGB asmenis nuo socialdemokratų, – sakė D.Kuodytė.
Pasak jos, daugelio prisipažinusiųjų bendradarbiavimo teisiškai nė nebūtų įmanoma įrodyti – prisipažinimas buvo tik jų gera valia. Ji pažymėjo, kad daugybė buvusių KGB bendradarbių prisipažinti taip ir neatėjo. „Būtent jie ir yra pažeidžiami prieš galimą nedraugiškos valstybės šantažą“, – dėstė liberalė.
Saugos 75 metus
Iki šiol įstatymas numatė, kad prisipažinusių buvusių bendradarbių duomenys įslaptinami, tačiau nenustatytas terminas, iki kurio laiko. Tiesa, kitame įstatyme buvo pažymima, kad valstybės paslaptį sudarantys asmens duomenys turi būti saugojami 75 metus. Dabar tai nustatyta dar konkrečiau.
Nesaugomi tik tų prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių duomenys, kurie bando užimti pareigas valstybėje, suka į politiką.
Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš kurį laiką svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu. Tuomet esą pritarta, kad tokių žmonių pavardės gali būti paskelbtos. Tačiau vėliau valdantieji nusprendė klausimą persvarstyti, sužinoję, kad prisipažinusiems buvo garantuotas slaptumas.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
