Už tai ketvirtadienį balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 34, 9 susilaikė.
Tokį sprendimą palaikė dauguma „valstiečių“, LLRA-KŠS ir „tvarkiečių“. Už pasisakė ir keli socialdemokratai bei „socialdarbiečiai“. Prieš buvo daugiausia konservatoriai ir liberalai.
Prie šio klausimo Seimas žada grįžti jau rudens sesijoje, jį svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) bei Žmogaus teisių komisija.
Po Seimo sprendimo Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo, kad prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paviešinimas sukeltų didelę grėsmę Lietuvos saugumui ir atvertų kelia Rusijos šantažui.
„Tokio įstatymo priėmimas padidintų grėsmę valstybei, šalies ir visuomenės pažeidžiamumą, atvertų kelią aktyvesnei Rusijos ir Baltarusijos tarnybų veiklai, pablogintų situaciją kontržvalgybine prasme“, – BNS ketvirtadienį sakė VSD atstovė Aurelija Katkuvienė.
K.Masiulis: „Jūs per silpnai Kremliui padedat“
Liberalas Simonas Gentvilas klausė, ar antrą kartą kas nors patikės valstybe, jeigu ji jau kartą nesilaikys pažado.
„Ar galima lyginti lojalumą tų asmenų, kurie dirbo toms struktūroms, su tų, kurie buvo persekiojami, kurie vis dėlto nepasidavė, nepasirašė bendradarbiauti su KGB, neįstojo į Komunistų partiją, su tais, kurie buvo tremiami, sėdėjo kalėjimuose, tie, kurie savo laiku studentai susidegino Kaune aikštėje, kurie buvo persekiojami visokių stukačių, kuria dabar yra įslaptinti.
Čia nėra lojalumas, gerbiamieji, čia yra prisitaikymas, – jam atsakė Z.Jedinskis. – Mano įsitikimu, jie yra patys pavojingiausi valstybei, jie tarnavo tai struktūrai, dabar yra lojalūs mūsų valstybei, ateis „Islamo valstybė“, jie tarnaus ir jiems, padarys apipjaustymą, pasakys, kad to reikia, kad tai naudinga“, – pareiškė parlamentaras.
Konservatorius Kęstutis Masiulis sakė, kad Kremlius nori žinoti daug daugiau, negu dabar norima paviešinti. „Kremlius nori sužinoti, ar kokie FSB agentai yra užverbuoti VSD – juos irgi paviešinkime“, – kalbėjo jis.
„Jūs per silpnai Kremliui padedat“, – ironizavo jis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas priminė, kad nė vienas iš šios kadencijos Seimo narių slapta nebendradarbiavo su KGB. Tai paskelbė patikrinimą atlikusio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė (LGGRTC).
E.Gentvilas teigė, kad šiuo pareiškimu buvo išsklaidyti LLRA-KŠS įtarimai, jog buvusių kagėbistų gali būti Seime. Tačiau LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė sakė, kad LGGRTC informacija ne visada teisinga, todėl aklai tokiais pareiškimais tikėti nereikėtų.
„Valstybė pažadą ištesėjo įslaptindama tuos duomenis 25 metus“, – pridūrė ji.
„Mano manymu, šitie asmenys turi įgiję teisę kreiptis į teismus ir toliau keliauti iki Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teismo“, – teigė E.Gentvilas.
„Atsikvošėkit, „valstiečiai“, jūs stojate į vieną eilę su V.Tomaševskiu“, – protino LVŽS frakciją K.Masiulis.
„Gerbiamus „valstiečius“ aš noriu įspėti: jūs priartėjote prie kritinės ribos, nes būtent oponentai apeliuoja į tai, kad lyderis Ramūnas Karbauskis gali būti priklausomas nuo Maskvos interesų. Jūs eidami į politinį sandėrį su kolegomis, vienaip ar kitaip sustiprinate oponentams argumentus kalbėti, kad Ramūnas Karbauskis nėra visiškai laisvas nuo Kremliaus įtakos“, – po balsavo kalbėjo buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys.
Į tai sureagavęs R.Karbauskis paprašė buvusio frakcijos kolegos nenusišnekėti.
NSGK narys, konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad tiek aistrų nereikia – komitetas apsvarstys ir bus priimti sprendimai.
Konservatorių frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį Seimo posėdyje atkreipė dėmesį, kad Kremlius turi visą buvusių bendradarbių sąrašą, todėl po paskelbimo Rusijos spectarnybos galėtų pradėti šantažuoti neprisipažinusius.
„Išties tarp tų struktūrų vyksta tokie nešvarūs dalykai (...) Čia valstybės reikalas, valstybės paslaptys. Klausimas, kokio amžiaus šie žmonės ir kiek tokių liko“, – jam atsakė Z.Jedinskis. Jis pabrėžė, kad įstatymą keisti siūlo dėl to, jog buvusių bendradarbių gali atsirasti valdžioje.
„Valstiečiai“ nori diskutuoti
Prieš svarstymą Seime, didžiausios „valstiečių“ frakcijos atstovė Agnė Širinskienė paskelbė, kad frakcija pradinėje stadijoje pritars šiam projektui, nes yra atvira diskusijai.
„Tačiau vėliau jį reikės koreguoti, nes universalus duomenų atskleidimas nebūtų teisingas visų asmenų sąrašui. Duomenys turėtų būti viešinami tik tais atvejais, kai buvęs KGB bendradarbis nusprendžia tapti politiku ir kandidatuoti arba pradeda eiti renkamas ar skiriamas pareigas – prezidento, mero, Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento, savivaldybės tarybos nario, taip pat teisėjo ar prokuroro“, – pranešime cituojama ji.
A.Širinskienė kartu su kolega Arvydu Nekrošiumi įregistravo tai numatantį pasiūlymą Z.Jedinskio pataisai.
J.Džiugelis: sprendimas – gėdingas
Tiesa, tokios nuomonės laikosi ne visi Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai. Kurį laiką su frakcijos vadovybe ne itin geruose santykiuose esantis Justas Džiugelis sprendimą priimti svarstyti pataisas pavadino gėdingu.
„Gėdingas Seimo sprendimas – pritarti tam, kad Lietuvos valstybė sulaužytų savo pažadą neviešinti tų, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB. Tai akivaizdi Kremliaus pergalė – jie išdavusiųjų nepamiršta. Sužinojus, kurie bendradarbiavę asmenys nėra prisipažinę, atsiveria galimybės juos šantažuoti ir jais naudotis“, – teigė jis.
Politikas pabrėžė suprantantis, kad politikoje kartais tenka daryti kompromisus ir, prašant palaikymo savo klausimams, tenka pažadėti palaikyti kitų klausimus.
„Bet viskam yra ribos. Pasitikėjimas valstybe ne trąšos – juo neprekiaujama“, – įgėlė frakcijos seniūnui R.Karbauskiui J.Džiugelis.
Projektą vertinęs Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad jis yra identiškas pernai teiktam ir pateikimo stadijoje atmestam projektui, kuriuo siūlyta buvusius bendradarbius paskelbti 2018 m. sausio 1-ąją. Departamentas tuomet pastebėjo, kad projektui trūksta pagrįstumo, detalizuojant aplinkybes, dėl kurių užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktos informacijos ir duomenų išslaptinimas nepažeistų asmens ir piliečio teisių, laisvių bei asmens saugumo.
Aukščiausioji Taryba garantavo, kad informacija nebus paskelbta
1990 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškime, kuriuo asmenys buvo raginami prisipažinti bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, buvo garantuojama, kad informacija apie šiuos asmenis niekada nebus oficialiai skelbiama.
Pradžioje valstybė buvo įsipareigojusi duomenų nepaskelbti 25 metus, 2015 metais terminas pratęstas 75 metams.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
