ŠMSM tvirtinimu, šiemet Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos Bendrojo priėmimo organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje įsiregistravo 34 940 abiturientų, 176 mažiau nei pernai. O prašymus studijuoti šalies universitetuose ir kolegijose pateikė 26 789 – 480 moksleiviais mažiau nei 2018-aisiais.
Kartu teigiama, kad „nepaisant aukštesnių reikalavimų, taikomų siekiantiems nemokamo aukštojo mokslo“, šiemet juos atitiko 810 abiturientų daugiau nei pernai. Šiemet – 9 979, o 2018 m. – 9 169 jaunuoliai.
„Galima džiaugtis, kad į aukštąsias mokyklas pretenduoja geriau pasirengę abiturientai. Šiais metais stojantiesiems buvo taikomi aukštesni reikalavimai negu pernai: pirmą kartą skaičiuotas valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkis, jis negalėjo būti mažesnis nei 40 iš 100 stojant į universitetus ir mažesnis nei 25 stojant į kolegijas, taip pat pirmą kartą atsižvelgta į metinių įvertinimų vidurkį. Tai stojantieji nesunkiai įveikė.
Taip pat žymiai išaugo stojančiųjų šimtukininkų skaičius: šiemet pretenduoja per 2 tūkst. stojančiųjų, turinčių nors vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą – tai dešimtadaliu daugiau nei pernai ir penktadaliu nei užpernai“, – pranešime spaudai teigia ŠMSM viceministras Valdemaras Razumas.
Trečiadienį ši preliminari stojančiųjų ataskaita buvo pristatyta Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
Susirūpino dėl mokytojų
Nepaisant ministerijos džiaugsmo, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Eugenijus Jovaiša liejo susirūpinimą dėl būsimų pedagogų. Buvęs Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas pažymi, kad pastaruoju metu mokytojo profesija išgyvena prestižo krizę ir kritikavo mokytojų etatinio apmokėjimo įvedimą, nors pernai pats buvo šio sprendimo šalininkas.
„Per visus etatinius įvedimus, šokinėjimus per langą dar labiau padidinom prestižą, labai padidinom, reikia pripažinti. (…) Kiekvieną kartą mes tą mokytoją statom į keisčiausią poziciją. Visąlaik sakom: blogai blogai ir be kažkokių stimuliacijų, kurios yra labai konkrečios, ko nors tikėtis yra tiesiog beprasmiška. Reikia labai rimtai kalbėti. (…) Praeis 5-eri, 6-eri metai – dabar nesuvokia, aš nežinau, kiek aš turiu kalbėti – ateis griūties laikas“, – komitete teigė profesorius.
Jam netrukus replikavo buvęs švietimo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžęs, kad nėra kalbama, jog mokytojų šiuo metu yra per daug.
„Dar pasakykime, kiek yra per daug mokytojų. 10 tūkstančių per daug. Kodėl to nesakom?“, – klausė jis.
Nes mokytojų rengimas yra absoliučiai nacionalinio saugumo dalis. Čia yra visai nejuokingi dalykai.
„Sakom, – atsakė E.Jovaiša, – Kodėl visos savivaldybės reikalaute reikalauja mokytojų? Nes jų nėra.“
„Čia yra labai rimta problema, kurią reikia spręsti mums visiems be jokio atsigręžimo. Išsakyti tiesą ir tiesą, ir žinoti, kokia yra tikroji padėtis. Kad visa Lietuva žinotų. Nes mokytojų rengimas yra absoliučiai nacionalinio saugumo dalis. Čia yra visai nejuokingi dalykai“, – sakė „valstietis“ E.Jovaiša.
Nori studijuoti ne tai, ką finansuoja valstybė
Po posėdžio komiteto pirmininko pavaduotojas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vytautas Juozapaitis taip pat teigė, kad tendencijos švietimo sektoriuje yra keliančios nerimą.
Jo teigimu, iš LAMA BPO pateiktos informacijos matyti, kad kai kurie universitetai nesilaiko nustatytų minimalaus balo reikalavimų. Taip pat tendencijos rodo, kad studentai linkę studijuoti tas specialybes, kurių valstybė finansuoti nebūtų linkusi.
„Panašu, kad nebus įvykdyti pažadai siekiant nemokamo bakalauro, nes mokamų vietų ir poreikio balansas yra visiškai priešingas. Ten, kur nori stoti, galimybės nesudaromos, o ten, kur valstybė nori finansuoti, nestoja“, – teigia konservatorius.
„Problema, kad ne visi universitetai laikosi nustatytų taisyklių – minimalaus balo. Tokiu būdu jie nutraukia šiek tiek, o kartais dramatiškai daugiau žmonių nuo kolegijų, nes sumažindami kartelę jie priima daugiau žmonių. Vietoje to, kad tai padarytų kolegijos, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir kitų svarbių specialybių kontekste“, – teigia jis.
Pasak V.Juozapaičio, sprendžiant iš pateiktų duomenų, galima konstatuoti, kad vadinamoji aukštųjų mokyklų reforma neatitinka lūkesčių.
Panašu, kad nebus įvykdyti pažadai siekiant nemokamo bakalauro, nes mokamų vietų ir poreikio balansas yra visiškai priešingas.
Populiariausios kryptys išlieka tokios pačios
Pagal išankstinius duomenis, daugiausia prašymų studijuoti universitetuose sulaukia socialiniai (18,83 proc., buvo – 15,4 proc.), sveikatos mokslai (15,62 proc. ir 16,31 proc.), verslo ir viešosios vadybos (12,6 proc. ir 11,95 proc) bei informatikos mokslai (10,19 proc. ir 11,08 proc).
Mažiausią susidomėjimą kelia žemės ūkio, fiziniai, matematikos, veterinarijos ir technologijų mokslai, nepritraukę nė 2 proc. stojančiųjų.
Nusprendę mokytos kolegijose labiausiai nori studijuoti verslą ir viešąją vadybą (28,32 proc., 2018 m. – 28,95 proc.), sveikatos (23,03 proc. ir 23,18 proc) ir inžinerijos (17,36 proc. ir 17,28 proc.) mokslus. Kiek mažiau socialinius (8,38 proc. ir 6,88 proc.), informatikos mokslus (7,34 proc. ir 7,8 proc.).
Mažiausiai abiturientai kolegijose studijuoti nori teisę, humanitarinius, žemės ūkio, veterinarijos ir fizinius mokslus. Pateikusių prašymus į šias kryptis nesiekia nė 2 proc.
Trečiadienį LAMA BPO vadovas Pranas Žiliukas BNS teigė, kad, atsižvelgiant į stojančiųjų norus, daugiau nei pusšimtis programų šiemet nesurinko pakankamo skaičiaus stojančiųjų.
„Preliminariai matome, kad bus šiek tiek virš 50 programų, kurios nesurinks pakankamo skaičiaus. Tai susijusios programos su žemės ūkio kryptimis, niekada nebuvo patrauklus socialinis darbas. Taip bus ir su dalimi inžinerinių programų, bet labai netolygiai“, – sakė P. Žiliukas.
